Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčios rūpestis – sumažinti branduolinio konflikto pavojų

Mindaugas BUIKA

Buvęs Jungtinių Tautų inspektorių vadovas Hansas Bliksas Šventajam Tėvui pristatė savo masinio naikinimo ginklo sumažinimo galimybių analizę

Pripažįstamas Popiežiaus moralinis autoritetas taikos problemoms spręsti

Pasaulyje stiprėjant branduolinio konflikto pavojui dėl Irano atominės technologijos vystymo programos bei kitų veiksnių, įvairiose taikdariškose nusiginklavimo iniciatyvose toliau reiškiama viltis, kad Šventasis Sostas tęs svarius paraginimus šia kryptimi, darydamas teigiamą įtaką viešajai opinijai. Žinomas švedų diplomatas Hansas Bliksas yra įsitikinęs, kad savo „moraliniu autoritetu, kuris yra pripažintas visame pasaulyje“, popiežius Benediktas XVI minėtais paraginimais gali suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant masinio naikinimo ginklus pasaulyje. H.Bliksas, vadovavęs Jungtinių Tautų inspektoriams, kurie nesėkmingai bandė surasti neva gamintus masinio naikinimo ginklus Irake, kai šalį valdė dabar nuverstas Sadamas Huseinas, birželio 14 dieną susitiko su Šventuoju Tėvu ir perdavė jam savo ataskaitą apie pasaulyje esamus branduolinio, cheminio bei biologinio ginklo arsenalus bei jų sumažinimo galimybes. Atskaitą, pavadintą „Teroro ginklai“, per pastaruosius dvejus metus rengė M.Blikso vadovaujama nepriklausoma Masinio naikinimo ginklo komisija.

Ataskaitoje, kurią H.Bliksas taip pat Ženevoje įteikė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui ir Pasaulio Bažnyčių Tarybai, daroma išvada, kad jei „valstybės kaups branduolinius, cheminius ir biologinius ginklus, visada bus didelė rizika, jog vieną dieną jie bus panaudoti apgalvotai arba atsitiktinai“. Po susitikimo su popiežiumi Benediktu XVI kalbėdamas žurnalistams H.Bliksas sakė, kad jam didelį įspūdį padarė Šventojo Tėvo mintys, išsakytos jo kreipimesi sausio 1 dieną Bažnyčioje minėtai Pasaulinei taikos dienai. Tame pareiškime akcentuojama, jog „taikos tiesa“ reikalauja, kad vyriausybės, kurios turi arba siekia įsigyti branduolinį ginklą, pakeistų nusistatymą ir atsidėtų nusiginklavimo reikalui.

Plačiai suvešėjęs Maironio muziejaus sodas

Irena Petraitienė

Iškilmės prie Maironio paminklo; kalba muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Tradicine eisena prie Maironio paminklo ir atminimo ugnelės įžiebimu birželio 28-ąją prasidėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus 70 metų jubiliejaus iškilmės. Jo direktorė Aldona Ruseckaitė tarė sveikinimo žodį, aktoriai Petras Venslovas ir Tomas Vaisieta paskaitė didžiojo dainiaus eilių, susirinkusi visuomenė tylos minute pagerbė visus Amžinybėn išėjusius, kurie per septynis dešimtmečius „sodino, augino ir puoselėjo“ Maironio muziejaus sodą. Dr. Irena Vaišvilaitė muziejininkams ir jų svečiams perdavė Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą.

Rašytojui jubiliejaus proga – tautinė juosta

Rašytoją Juozą Aputį (viduryje) sveikino Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius ir mero pavaduotojas Alvydas Valeiša (dešinėje)

Rūta Averkienė

Lietuvos rašytojų sąjungos salėje birželio 8 dieną vos tilpo visi rašytojai ir skaitytojai, susirinkę į jubiliejinį Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Juozo Apučio kūrybos vakarą. Pasiklausyti rašytojo kūrybos ir jį pasveikinti susirinkusius kolegas rašytojus bei jo kūrybos gerbėjus jubiliatas pasitiko ir išlydėjo kaip visada šmaikštaudamas. V.Apučio 70-mečio jubiliejų papuošė gėlės ir dovanos, patį rašytoją – tautinė juosta. Sveikinusieji ne kartą paminėjo, jog jis yra tikra nacionalinė vertybė.

Reta įvairiapusė asmenybė

Generolo Vlado Nagevičiaus 125-osioms gimimo metinėms

Kazimieras Dobkevičius

Brigados generolo Vlado Nagevičiaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas Kauno karininkų ramovėje. Iš kairės – minėjimo vedėjas istorikas Algirdas Markūnas, atsargos majoras Gediminas Reutas, pagrindinio pranešimo autorė istorikė A. Jurevičiūtė prie gen. V.Nagevičiaus portreto Autoriaus nuotrauka

Kauno karininkų ramovės didžiojoje salėje birželio 17 dienos popietę rinkosi visos prieškario ir pokario Lietuvos inteligentijos atstovai, karininkai, karininkų žmonų Birutės draugijos narės, Kauno medicinos akademijos studentijos atstovai, moksleiviai, Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio (LLKS), 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių sąjungos nariai, Lietuvos vietinės rinktinės sąjungos kariai, LLA buvę kariai. Visas Lietuvos patriotų žiedynas atvyko paminėti brigados generolo Vlado Nagevičiaus (1881-1954) 125-ųjų gimimo metinių, prisiminti jo nuveiktų darbų. Tarp garbių svečių – Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas, Lietuvos karių savanorių vadas plk. Antanas Plieskis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas Algirdas Petrusevičius, šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, istorikas Algirdas Markūnas, istorikas, Karo istorijos draugijos pirmininkas dr. Jonas Vaičenonis, žymus politikos publicistas Vilius Bražėnas ir kiti.

Graži bendruomenės iniciatyva

Dainavos bendruomenės ir 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvių bendra nuotrauka Dainavos Gerojo Ganytojo bažnyčios šventoriuje

Gražios iniciatyvos ėmėsi Kauno Dainavos mikrorajono (turintis 63 tūkstančius gyventojų) bendruomenės kultūros centras (vadovė Daiva Valentaitė), nutaręs surengti 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo 65-ųjų metinių paminėjimą savo bendruomenėje. Dainavos Gerojo Ganytojo bažnyčioje monsinjoras Vytautas Kazlauskas, bažnyčios klebonas kun. Jonas Stankevičius už žuvusius ir mirusius sukilimo dalyvius aukojo šv.Mišias. Kun. J.Stankevičius priminė parapijiečiams, kokią brangią kainą sumokėjo sukilimo dalyviai už teisę būti laisvi ir nepriklausomi.

„Nebėkime nuo savo kalbos“

Lietuvių kalbos instituto ilgametis Žodynų skyriaus vadovas, dabar dirbantis pagal sutartį, Muzikos akademijos lietuvių kalbos dalykų dėstytojas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys habil. dr. Vytautas Vitkauskas

Lietuvių kalbos instituto ilgametis Žodynų skyriaus vadovas, dabar dirbantis pagal sutartį, Muzikos akademijos lietuvių kalbos dalykų dėstytojas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys habil. dr. Vytautas VITKAUSKAS prieš metus atšventė savo septyniasdešimties metų sukaktį. Su iškiliuoju kalbininku, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ keleto tomų autoriumi ir redaktoriumi, „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyno“, „Lietuvių kalbos kirčiavimo žinyno“, „Vietovardžių kirčiavimo žinyno“, „Druskininkų tarmės žodyno“ parengėju, populiarių knygų „Liaudies kalbos grožis“, „Juozas Balčikonis“ ir daugybės mokslinių straipsnių iš lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatrologijos autoriumi kalbamės apie kalbos kultūrą ir ne tik apie ją.

Juozas Vokietaitis – lietuviškos mokyklos kūrėjas

Zigmas TAMAKAUSKAS

Juozas Vokietaitis

Neseniai Kauno „Saulės“ gimnazijoje jos vadovybės iniciatyva buvo surengta įdomi tarptautinė konferencija „Saulės“ švietimo draugijai – 100 metų“. Toje konferencijoje man teko skaityti pranešimą apie Juozą Vokietaitį, jo indėlį kuriant lietuvišką mokyklą, plečiant „Saulės“ švietimo draugijos veiklą. Šios temos mintimis norėčiau pasidalyti su „XXI amžiaus“ skaitytojais.

Pamiršus valstybę – portfelių kadrilis

Petras KATINAS

Vienas iš Seimo vicepirmininkų „darbietis“ V.Gedvilas, kaip ir jo kolega dar vienas Seimo pavaduotojas „valstietis“ A.Pekeliūnas, jau spėjo pagarsėti kaip didelis Europos reikalų „žinovas“, mat nežinojo, kiek valstybių yra Europos Sąjungoje. Dabar šis žinovas, kaip ir kiti „darbiečiai“, užsipuolė Prezidentą, esą tas irgi rengia sąmokslą ir politinį susidorojimą su Darbo partija. Besispecializuojanti Baltijos, o ypač Lietuvos reikalais Rusijos informacijos agentūrą „Regnum“ bemat nusitvėrė tokius „darbiečių“ kaltinimus Prezidentui ir citavo ministro Ž.Padaigos žodžius apie „sąmokslą“. Citavo ir dar vieną Rusijos mylėtoją Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoją Vytenį Andriukaitį, kuris pareiškė, kad jokios „vaivorykštės“ Lietuvoje nebus, nes, pasak draugo Vytenio, „visi mes puikiai žinome, kad audros metu vaivorykščių nebūna“. Dar daugiau, V.Andriukaitis išdėstė, kad dirbtinė partijų selekcija – blogas dalykas ir siekis išstumti iš valdžios „darbiečius“ ir paksininkus yra nedemokratiškas. Na, o „darbiečių“ europarlamentarė Ona Juknevičienė, kurią irgi su pasitenkinimu cituoja „Regnum“, pareiškė, jog kreipsis į Vienos žmogaus teisių institutą skųstis, kad politikai kišasi į teisėsaugos organų veiklą. Tai yra „persekioja darbiečius“. O atremti sąmokslą apsiėmė pati draugė L.Graužinienė ir advokatu tapęs buvęs kadrinis KGB karininkas Voldemaras Bužinskas, dabartinio teisingumo ministro brolis.