Atnaujintas 2006 liepos 5 d.
Nr.51
(1451)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kaip gyveni, lietuvi?

Kaip penkiasdešimt metų lietuviai gyveno sovietinėje Lietuvoje, patys jau baigia pamiršti. Nors sakyti, kad baigia pamiršti, taip pat dar per anksti, nes dar daug lietuvių sako, kad sovietų laikais buvę geriau. O jaunoji karta, baigusi jau nepriklausomos Lietuvos universitetus, masiškai vyksta į Vakarų kraštus kartais tik norėdama pažiūrėti, kaip gyvena tie Vakarai, o kai pamato, tai ir pasilieka ten. Vieni pusmečiui, kiti metams kitiems, o nemažai yra ir tokių, kurie sugeba Vakaruose įsikurti ilgam laikui, nors ten gautam darbui jų Lietuvoje įgyti diplomai Vakaruose užmirštami, nes nereikalingi.


Dėl lietuviškų mokyklų teisių gynimo Vilniaus rajone

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

 

Lietuvos Sąjūdžio ir kitų patriotinių organizacijų mitingo rezoliucija

Nepaisant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio lietuviškoms mokykloms, Vilniaus rajono savivaldybės taryba pasiūlė reorganizuoti 116 vaikų turinčią Nemėžio pradinę lietuvišką mokyklą (dėl vidaus struktūros ir pavadinimo keitimo). Steigiama nauja lenkiška mokykla su penkiais vaikais Marijampolyje ir lenkiškas darželis – Maišiagaloje.


Kad valdžia tarnautų žmogui

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

 

Forumo „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybė“ rezoliucija

Lietuvos kultūros fondo iniciatyva surengtame forume „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybė“ Lietuvos mokslininkai, menininkai, kultūros veikėjai, politikai, valstybės institucijų bei organizacijų atstovai konstatavo:

- šiandieninė Lietuva išgyvena vertybių krizę, kurią sukėlė laisvosios rinkos situacija ir vartotojiškos visuomenės formavimasis, vertybes pakeitęs vertėmis, o idealizmą – pragmatizmu;


Gimtoji kalba išmainoma į sotų pilvą

Seniau patriotizmą žadino profesionalūs rašytojai, poetai. Šiandien jie visa tai daryti lyg ir vengia. Tenka patriotizmą, tikėjimą žadinti neprofesionalams, kaimo rašytojams, mokytojams, paprastiems žmonėms. Ar ilgai taip bus?


Seku seku pasaką...

Mano vaikystės metais motinos sektos pasakos prasidėdavo: „Tai buvo labai, labai seniai...“ Tada lietuviui pagrindinis įstatymas buvo Dešimt Dievo įsakymų, meilė Lietuvai, tautiniam gyvenimo būdui. Lietuvis tada, deja, ir dabar, nesuprato, ką reiškia „mentalitetinti“, „sponsorinti“, kas tai per daiktas „prodiuseris“, „sponsorius“. Nesupranta, ką reiškia, kai išprususi radijo ar televizijos žvaigždė praneša, jog „pakankamai greitai baigsis koncertas“, nesuvokia, kodėl vyksta ne krepšinio ar futbolo rungtynės, o kažkoks krepšinio „šou“. Seniai iš LRT tvarkaraščių išbraukta lietuvių liaudies daina, ansamblių bei chorinės dainos. Dažniausiai tik per Dainų šventes parodomas lietuvių liaudies šokis, suskamba „Tautiška giesmė“ ir televizoriaus ekrane suplevėsuoja trispalvė.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija