Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Plačiai suvešėjęs Maironio muziejaus sodas

Irena Petraitienė

Jubiliejinė giesmė „Ilgiausių metų“

Iškilmės prie Maironio paminklo; kalba muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Muziejaus svečiai. Kairėje – muziejininkė Kazimiera Galaunienė, Pauliaus Galaunės našlė

Parodos lankytojus pasitinka 1936 m. birželio 28-osios, muziejaus įkūrimo dienos, nuotrauka

Tradicine eisena prie Maironio paminklo ir atminimo ugnelės įžiebimu birželio 28-ąją prasidėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus 70 metų jubiliejaus iškilmės. Jo direktorė Aldona Ruseckaitė tarė sveikinimo žodį, aktoriai Petras Venslovas ir Tomas Vaisieta paskaitė didžiojo dainiaus eilių, susirinkusi visuomenė tylos minute pagerbė visus Amžinybėn išėjusius, kurie per septynis dešimtmečius „sodino, augino ir puoselėjo“ Maironio muziejaus sodą. Dr. Irena Vaišvilaitė muziejininkams ir jų svečiams perdavė Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą.

„...Į buvusius žiūrim metus“, – taip pavadinta jubiliejaus proga atidaryta muziejaus ekspozicijų istorijos bei retų eksponatų paroda. Iškalbingai ją liudija pirmoje salėje rodoma nuotrauka, iš kurios į mus žvelgia 1936 m. birželio 28 d., muziejaus atidarymo dieną, nusifotografavę muziejaus kūrėjai – Maironio testamento vykdytojas prel. Pranciškus Penkauskas, prel. dr. Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento direktorius dr. Antanas Juška, poeto sesuo Marcelė Mačiulytė, muziejininkas Paulius Galaunė, kunigai, kiti visuomenės atstovai.

Pristatydama parodą, jos koordinatorė Raminta Antanaitienė pažymėjo, kad šis simbolinis kartų susitikimas aktualus ir šiomis dienomis. Lyg iš mažo upelio – iš trijų memorialinių Maironio kambarių – gilyn ir platyn buvo varoma kultūrinio gyvenimo vaga. „Tai turės būti didelė mūsų tautos ir mūsų šventovė“, – rašė to meto spauda, pranešdama, jog per ketvirtąsias Maironio mirties metines (dainiaus žemiškiems palaikams dar tebesiilsint Arkikatedros kriptoje, ne mauzoliejuje) buvo atidarytas muziejus. Muziejus prasidėjo nuo Maironio trijų memorialinių kambarių, kuriuose buvo įkurdinta Tautosakos archyvo komisija, tad naujojo muziejaus priežiūra ir globa pavesta šios komisijos pirmininkui dr. Jonui Baliui. O pagrindinį kuriamąjį darbą atliko M.K.Čiurlionio galerijos direktorius P.Galaunė.

1940 m. kovo 1 d. pirmuoju muziejaus vedėju paskirtas Bernardas Brazdžionis, pagal Maironio testamentą, padorus ir kūrybingas žmogus. Tai jo, naujųjų laikų tautos dainiaus, pastangomis žengtas svarbus žingsnis, davęs linkmę dabartinio muziejaus krypčiai ir pobūdžiui. Pagal B.Brazdžionio parengtą ir patvirtintą statutą buvo numatyta peržengti Maironio memorialinio muziejaus ribas ir rinkti taip pat ir kitų lietuvių rašytojų archyvinę medžiagą.

Dabartinė jubiliejinė paroda panoramiškai apžvelgia visų kartų muziejininkų veiklos rezultatus. Pats seniausias eksponatas – Maironio bibliotekoje buvęs 1585 metų III Lietuvos Statutas, vertingi eksponatai – vyskupo, literatūros klasiko M.Valančiaus laiškai ir memorialiniai daiktai, kitų kartų rašytojų asmeninės ir kūrybinės relikvijos. Tarp eksponatų yra ir B.Brazdžionio asmeninių rinkinių dalis. Muziejaus direktorė A.Ruseckaitė, pacitavusi B.Brazdžionio 1989 metų įrašą svečių knygoje („Džiaugiuosi, kad Maironio namai ne tik muziejus, ne tik archyvas, bet ir literatūros sodas, kur skamba poetinis žodis“), džiaugėsi, jog 2003 metais simboliškai visiems laikams B.Brazdžionis „sugrįžo“ į Maironio namus (iš JAV buvo parvežti poeto asmeniniai rinkiniai). Pasibaigus jubiliejaus iškilmėms, muziejininkai pradės ruoštis B.Brazdžionio gimimo 100-osioms gimimo metinėms, kurios įvyks 2007 metų vasarį.

Kas muziejų saugojo, kai 1944 metų rudenį B.Brazdžionis pasitraukė į Vakarus? Muziejus buvo uždarytas, tačiau trumpam. Net ir juodžiausiais metais Maironio memorialinius daiktus saugojo poeto sesuo M.Mačiulytė, gyvenusi pas brolį nuo 1910 metų (ji mirė 1958 metais). Būtent ji, ištikimoji Maironio sesuo, būtų galėjusi paliudyti, kokie slogūs buvo pokario metai, kai į meno šventovę įgriuvo buldozerinė sovietinė propaganda, kai prie baroko stiliaus rūmų buvo pastatyta degalinė (tai liudija parodos nuotraukos).

1955 metais muziejus tapo Kauno literatūros muziejumi, o nuo 1965 metų iki 1989 metų buvo Lietuvos TSR literatūros muziejumi. Apžvelgdama šį laikotarpį, A.Ruseckaitė su didele pagarba kalbėjo apie buvusius muziejaus direktorius Joną Kulikauską ir ypač poetę Mariją Macijauskienę, kurie telkė kūrybingus darbuotojus, kūrė pirmąsias, iki šiol gyvuojančias bendradarbiavimo su literatūros kūrėjais tradicijas ir atkakliai „augino“ muziejaus sodą. 1989 metais po ilgų ieškojimų Kultūros ministerija laikinai užimti muziejaus direktorės pareigas pasiūlė muziejininkei, kūrybingai literatei A.Ruseckaitė, ir šis, anot jos, laikinumas tęsiasi jau 17 metų.

1989 metais Atgimimo ūžaujantis pavasaris muziejui grąžino Maironio vardą, ir ši kultūros įstaiga tapo Maironio lietuvių literatūros muziejumi – pagrindiniu ir vieninteliu literatūros istorijos muziejumi Lietuvoje, įkūrusiu ir globojusiu net 14 padalinių – rašytojų memorialinių muziejų. Šiuo metu penki padaliniai yra Kaune: S.Nėries, J.Grušo, Balio ir Vandos Sruogų, J.Tumo-Vaižganto memorialiniai muziejai ir Vaikų literatūros muziejus.

Jubiliejinius, 70-uosius gyvavimo metus muziejus pasitiko turėdamas 238,5 tūkst. eksponatų, kurie apima laikotarpius nuo senųjų raštų iki šių dienų. Pastaraisiais metais ypač gausiai grįžta lietuvių išeivių rašytojų archyvai iš JAV, kasmet surengiama apie 40-50 parodų iš muziejaus fondų, sulaukiama apie 40 tūkst. lankytojų, centre ir padaliniuose įvyksta per šimtą įvairių literatūros renginių, vakarų. Moksleiviams ir suaugusiesiems vykdomos edukacinės programos, tiriami rinkiniai, leidžiami archyviniai leidiniai. Jau dvejus metus muziejus leidžia skaitmeninį žurnalą „Literatūrinė Lietuva“.

Visus šiuos mokslinius ir kultūrinius darbus atlieka 80 muziejaus darbuotojų. Nemažam būriui muziejininkų buvo įteikti Kultūros ministerijos, Kauno miesto mero ir Kauno apskrities viršininko padėkos raštai.

Pagal lietuvišką jubiliejų šventimo tradiciją, Maironio lietuvių literatūros muziejaus 70-mečio minėjimui persikėlus į sodelį, skambėjo kolegų, bičiulių, gerbėjų, visuomenės atstovų sveikinimai, sudainuota „Ilgiausių metų“, netrūko kitų šventėms būdingų momentų, liudijančių, kad muziejus, pasak jo direktorės A.Ruseckaitės, „yra tarsi ateitin veržliai plaukiantis laivas“.

Ričardo Šaknio nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“