Atnaujintas 2006 liepos 5 d.
Nr.51
(1451)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šilti ir nuoširdūs įrašai

Reda Kiselytė,

Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja

Laiko karuselė mus neša į ateitį, o nuoširdūs ir prasmingi įrašai išlieka užfiksuoti rašytinėse laikmenose. Ar dažnai pamąstome, kiek vienas žmogus gali padaryti per savo gyvenimą: Ko gero atsakymai bus labai įvairūs – juk ir žmonės labai skirtingi. Atsakymus į daugelį klausimų suradau analizuodama prozininkės, poetės Alės Rūtos autografuotų leidinių kolekciją. 2005 – ųjų pabaigoje gerbiama rašytoja šventė 90 – ies metų sukaktį, bet, ir būdama tokio solidaus amžiaus, ji nuolatos mąsto apie Lietuvą, literatūrinę veiklą. Malonu jos kūrybą, straipsnius skaityti Kanados lietuvių savaitraštyje ,,Tėviškės žiburiai“. Tad sugrįžtu prie autografuotų leidinių kolekcijos. Jau spaudoje rašiau, kad rašytoja Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekai dovanojo nemažą autografuotų leidinių kolekciją. Gavome dar vieną siuntą, o joje – daugiau nei 320 egzempliorių dokumentų. Tai labai didžiulis turtas. Tad dar kartą sklaidau įvairių leidinių puslapius, analizuoju įrašus...

Poetė, prozininkė Julija Švabaitė leidinyje ,,Tu niekur neišėjai“, mielai Alei ir Edmundui linki, kad niekur neišeitume...

Prozininkas Saulius Tomas Kondrotas romane ,,Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, rašo: Fantastiškai Kalifornijai ir jos žmonėms norėčiau rašyti ką nors daugiau negu tik parašą. 1987 11 02 Santa Monika.

Širdies balsu kalba prozininkas, dramaturgas Jurgis Jankus romane ,,Anapus rytojaus“. Jis skiria įrašą brangiems Bičiuliams Edmundui ir Alei Arbams su didžiausiu dėkingumu už rūpestį, globą, o labiausiai už tikrą, lietuvišką širdingumą. 1979 m. gruodžio mėn. 9 d.

Dar taip neseniai į Amžinybę iškeliavęs poetas Vytautas Cinauskas eilėraščių knygelėje ,,Tai kaip, sūnau, ten Lietuvoj...“ rašo: Gerbiamai Alei Rūtai nuo Kamajų Vytautas Cinauskas iš Obelių su pagarba ir nuoširdžiausiais linkėjimais.

Sklaidau archeologo, visuomenės veikėjo Jono Puzino knygą ,,Profesorius, medicinos daktaras Petras Avižonis“ Šiame leidinyje įrašą paliko Lindės Avižonienės vaikaičio žmona. Ji rašytoją Alę Rūtą įvardija kaip Lietuvos šviesos skleidėją. Iš įrašų leidiniuose galima labai lengvai atsekti ir rašytojos kūrybos įvertinimą. Tai atsispindi dedikuotame dramaturgo, prozininko, publicisto Alberto Laurinčiuko apsakymų rinkinyje ,,Tigro gyvenimas ir mirtis“. Įrašas liudija: Mielai ir talentingai rašytojai, lietuvių dramaturgijos vaikams pradininkei, Julijos Žemaitės prozos kelyje tradicijų tęsėjai...

Ne vienas rašytojas, poetas prisimena jaukius Alės ir Edmundo Arbų namus. Ne išimtis ir rašytojas, bibliografas, visuomenės veikėjas Česlovas Grinkevičius. Jis ,,Vidudienio varpuose“ prisipažįsta: Nesu vertas to nuoširdumo ir draugiškumo, kurį patyriau šiuose namuose.. Žinoma, iš įrašų leidiniuose galime daug sužinoti apie poetės Alės Rūtos charakterio savybes. Tai atsispindi lietuvių literatūros kritiko Valentino Sventicko eseistikos, užrašų ir literatūros kritikos leidinyje ,,Laisvė kurti ir laisvė turėti“. Autorius rašo: Alei Rūtai – garbinantis Jūsų gerą širdį ir šviesų žodį gal ,,sūnus palaidūnas – Valentinas Sventickas.

Analizuodama dovanotą Alės Rūtos autografuotų leidinių kolekciją vienoje knygoje suradau du įrašus. Poetas, prozininkas Antanas Drilinga knygoje ,,Monsinjoras. Akimirkos su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku“ rašo: Gerb. p. Alei ir gerb. p. Edmundui – primindamas Lietuvą ir jo žmones – nuoširdžiai... Kitas autografas monsinjoro Kazimiero Vasiliausko: ,Gerb. Alei Rūtai prisiminimui susitikimo Angelų mieste 1994 – 11 14.

Šalia grožinės literatūros, leidinių kolekcijoje – Bernardo Šaknio ,,Lietuvių kalbos“ vadovėlis 6 klasei. Jį autorius dedikuoja su geriausiais linkėjimais... Šiltą ir nuoširdų įrašą apsakymų ir miniatiūrinių novelių rinkinyje ,,Žmogaus esmė“ prozininkas Jonas Mikelinskas dedikuoja: Gerbiamai ir mielai Alei Rūtai, gimtųjų namų žiburėlio Vaidilutei, su nuoširdžiausiais jausmais ir lietuvišku dėkingumu! Autorius Jonas Mikelinskas. Tas pats autorius romane ,,Nors nešvietė laimėjimo viltis“ rašytojai linki, kad niekada nepatektumėte į tokią padėtį, kur nebešviestų laimėjimo viltis.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė leidinį ,,Jonas Mačiulis – Maironis (1862 – 1932)“ dovanoja Mielajai poniai Alei Rūtai ir ponui Edmundui, užtikrinu, kad Maironio namuose lietuviškumo dvasią visada puoselėsime ir saugosime. Ugdymo procese pritaikysime Alfonso Tyruolio (Šešplaukio) knygą ,,Pažintis su rašytojais ir knygomis“. Ją gerbiamai rašytojai su geriausiais linkėjimais dovanoja autorius. Šiltą ir nuoširdų bendravimą liudija poeto Kęstučio Genio leidinėlis ,,Poezija“. Autorius rašo: Savo sesutei Alei ir broliukui Edmundui – kad jie nepamirštų savo broliuko Kęstučio, buvusio jų namuose...

Istorinis atspalvis rašytojo, žurnalisto Vytauto Alanto ( Jaškevičiaus) ideologinių mąstymų knygoje ,,Tauta istorijos vingiais“. Knygoje Irenos Alantienės 1990 m. balandžio 23 d. – Vytauto mirties dieną, – nuoširdus ir atviras įrašas brangiems ir nepamirštamiems draugams Alei ir Edmundui: Ši paskutinioji Vytauto knyga teprimena jo begalinę meilę Tėvynei Lietuvai. Tai buvo jo gyvenimas iki paskutinio atodūsio. Tariu ačiū už mūsų seną draugystę Vytauto žodžiais:

Manęs nebūtų

Jei aš po savo kojom nebejausčiau

Senolių kūlgrindų gilių,-

Manęs nebūtų!

 

Jei nematyčiau pakelėse

Nuliūdusio, erškėčiais vainikuoto Dievo,

Manęs nebūtų!

Vydūno ,,Raštus“ Alei Rūtai Lietuvos ir užjūrio rašytojai, kaip mūsų tautos pasididžiavimui, dovanoja Eglė Nemunaitė – Vydūno draugijos vicepirmininkė. Apie lietuvių tautos istorinius įvykius liudija literatūros tyrinėtojo, kritiko Ričardo Pakalniškio monografija ,,Lietuvių poema“. Joje įrašas: Mielai Alei Rūtai – nuotaikingai lyrikei, talentingai rašytojai, atminčiai šią knygą dovanoju, kuri buvo išplatinta Nepriklausomybės atstatymo skelbimo savaitę.

Iš bibliotekinės veiklos patirties jau galiu drąsiai teigti, kad yra veiklos barų, dėl kurių graužia sąžinė, nes jau nespėjau padaryti... Tiksliau, nebesuspėjau sutikti keleto žmonių. Kraštietė poetė Elena Mezginaitė Rokiškio krašte buvo visuomet laukiama. Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykdavo jos naujų knygų pristatymai, o per ,Poezijos pavasarėlio šventes ji visuomet įnešdavo naujų vėjų... Deja... Šiandien poetės jau nebėra.. O atsitiko taip! Gerbiama rašytoja Alė Rūta dovanojo iš autografuotų leidinių kolekcijos ir paskutinę poetės ,,Šaltas ginklas“ knygą, tik, žinoma, dedikuotą jai pačiai. Poezijos rinkinyje įrašas: Puikiai rašytojai ir tos pačios mūsų Lietuvos žmogui. Taigi gimnazijos autografuotų leidinių kolekciją vis dėlto papildėme poetės E.Mezginaitės leidiniu. Ne veltui sakoma, kad ko labai trokšti – išsipildo...

Poeto, dramaturgo, prozininko Anatolijaus Kairio istoriniame romane ,,Pusbroliai“ įrašas: Mielieji Ale ir Edmundai, istorija – žmogaus elgesys, nes joje randama keistai – linksma ar liūdna – praplečia ar sustiprina kasdienybės ribas. Visuomet bičiuliškai Jūsų Anatolijus Kairys.

Poetė, vertėja Judita Vaičiūnaitė eilėraščių knygoje ,,Šešėlių laikrodis“ prisimena kartu su rašytoja praleistas malonias akimirkas.

Autografuotų leidinių kolekcijoje surandu atvirą ir nuoširdų Justino Marcinkevičiaus įrašą eilėraščių knygoje ,,Vienintelė žemė“. Autorius rašo: Didžiai gerbiamai, tolimai ir artimai Alei Rūtai – nusilenkdamas Jūsų gyvenimui ir kūrybai, Jūsų darbams, viltims ir svajonėms, broliškai Jus apkabinu... Vilnius 1991–05–29. Autografuotų leidinių kolekcijoje ir kitas šiluma bei nuoširdumu dvelkiantis įrašas. Tai Kazio Borutos eilėraščių rinktinėje ,,Lyrika“ Eglė Borutaitė–Makariūnienė prisimena jaukius ir vaišingus Alės Rūtos namus ir dosnią lietuvišką sielą. Ji dovanoja savo tėvo knygą.

Peržvelgiau įrašus autografuotų leidinių kolekcijoje, bet dar yra įdomių leidinių. Rašytoja, poetė Alė Rūta Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekai padovanojo kalinių maldaknygę ,,Vilties šviesa“. Tai rankraštis, ir jo viršelis įrištas audiniu. Ugdymo procese moksleiviams pasakojant apie knygas, turime unikalių leidinių pavyzdžių. Gimnazijos bibliotekos fondą papildė ,,Liturginis maldynas“ ir maldynas ,,Tikiu Dievą“.

Jau ne kartą esu rašiusi spaudoje apie tai, kad Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos biblioteka bendradarbiauja su Amerikos lietuvių kultūros archyvu–biblioteka ( ved. kunigas Rapolas Krasauskas). Jis bibliotekai atsiuntė nemažai autografuotų leidinių, premijuotų romanų.

Alė Rūta dvi knygas skiria Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekai. Tai 2005 metais išleista eilėraščių rinktinė ,,Taip ir praeina sekmadienis“ ir Balio Gaidžiūno ,,Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai lietuvio maldose“. Joje poetė Alė Rūta rašo: Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijai skiriu: Tikinti Kristumi...

Autografai leidiniuose – tai gilios ir mažos knygų istorijos, informacijos vartotojams, primenančios apie susitikimus su žmonėmis, bet svarbiausia – supratimas ir noras jausti, pažinti...

Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos direktorius Gediminas Matiekus ir bibliotekos darbuotojos dėkingos kraštietei Alei Rūtai, kuri į Lietuvos kultūrą ir švietimą įnešė didžiulį indėlį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija