|
Pamiršus valstybę portfelių kadrilis
Petras KATINAS
Vienas iš Seimo vicepirmininkų darbietis V.Gedvilas, kaip ir jo kolega dar vienas Seimo pavaduotojas valstietis A.Pekeliūnas, jau spėjo pagarsėti kaip didelis Europos reikalų žinovas, mat nežinojo, kiek valstybių yra Europos Sąjungoje. Dabar šis žinovas, kaip ir kiti darbiečiai, užsipuolė Prezidentą, esą tas irgi rengia sąmokslą ir politinį susidorojimą su Darbo partija. Besispecializuojanti Baltijos, o ypač Lietuvos reikalais Rusijos informacijos agentūrą Regnum bemat nusitvėrė tokius darbiečių kaltinimus Prezidentui ir citavo ministro Ž.Padaigos žodžius apie sąmokslą. Citavo ir dar vieną Rusijos mylėtoją Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoją Vytenį Andriukaitį, kuris pareiškė, kad jokios vaivorykštės Lietuvoje nebus, nes, pasak draugo Vytenio, visi mes puikiai žinome, kad audros metu vaivorykščių nebūna. Dar daugiau, V.Andriukaitis išdėstė, kad dirbtinė partijų selekcija blogas dalykas ir siekis išstumti iš valdžios darbiečius ir paksininkus yra nedemokratiškas. Na, o darbiečių europarlamentarė Ona Juknevičienė, kurią irgi su pasitenkinimu cituoja Regnum, pareiškė, jog kreipsis į Vienos žmogaus teisių institutą skųstis, kad politikai kišasi į teisėsaugos organų veiklą. Tai yra persekioja darbiečius. O atremti sąmokslą apsiėmė pati draugė L.Graužinienė ir advokatu tapęs buvęs kadrinis KGB karininkas Voldemaras Bužinskas, dabartinio teisingumo ministro brolis.
Taigi tokie tokius pažino. Belieka tikėtis, jog prokurorai ir teisėjai parodys principingumą tiriant darbiečių aferas. Tačiau, žinant mūsų teisėjų klano sudėtį, tokios vilties nedaug. Greičiausiai bus pasirinktas koks nors iešmininkas smulkus darbietis, kuriam bus pagrūmota irgi tik mažuoju piršteliu. Tai jau tapo mūsų Temidės sergėtojų tradicija. V.Gedvilas dar pabrėžė, jog kairieji su dešiniaisiais dirbti negali. Aišku, keistoka, kad V.Gedvilas ir kiti darbiečiai priskiria save prie kairiųjų! Jie nei šiokie, nei tokie, kaip ir kairumą bei socialines vertybes propaguojantys brazauskininkai. Vienintelis jų kairumo požymis padlaižiavimas Maskvai. Tai ir visas dabar dėl portfelių besipešančių buvusios koalicijos partnerių kairumas.
Išvis dabartiniame Seime komiškų situacijų netrūksta. Antai valstiečių frakcijos seniūnė A.Staponkienė ir jos viršininkė K.Prunskienė suka galvas, kuo pakeisti pasitraukusį iš parlamento būsimąjį rašytoją K.Bobelį. Mat jis, nepaisant perbėginėjimų iš frakcijos į frakciją, į šios kadencijos Seimą pakliuvo kaip valstiečių kandidatas. O pagal eilę galintys užimti jo vietą jau du atsisakė. A.Staponkienė tai paaiškino paprastai: kas gi norės tapti seimūnu Seimo kadencijai persimetus į antrą pusę. Esą tie asmenys turi geras, o svarbiausia dosniai mokamas valdiškas tarnybas, tad neverta ir prasidėti bei eksperimentuoti. Juk kas žino, kaip pakryps reikalai, gali net atsitikti, kad įvyks ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. O daugeliui dabartinių seimūnų apie perrinkimą nėra ko ir svajoti. Nors ko nebūna. Juk faktiškai už socdemus, darbiečius, valstiečius, paksininkus balsuoja tas pats elektoratas. Netgi seimūnas A.Paleckis pripažino, jog per praėjusius Seimo rinkimus socdemams teisėtai priklausančius sovietine nostalgija sergančiųjų balsus pasiglemžė populistai, žadėję pakeisti visos Lietuvos gyvenimą per 111 dienų. Naivu būtų galvoti, kad vietoje darbiečių ir panašių prieš būsimuosius rinkimus neatsiras naujų populistų.
Bet ir darbiečiai, ir paksininkai dar nenuleido rankų. Jie jau bastosi po Lietuvą aiškindami, jog valdantysis elitas su Prezidentu priešakyje surengė baisų sąmokslą, vos ne valstybės perversmą ir neleido jiems atnešti gerovės ir klestėjimo visiems paprastiems Lietuvos žmonėms. Tad apeliavimas į vadinamuosius paprastus žmones ir yra pagrindinis populistų demagogų arkliukas, ant kurio jie sėkmingai išjoja per visus atkurtosios nepriklausomybės metus. Štai ir dabar darbiečių laikinoji vadovė L.Graužinienė, atsiliepdama į Prezidento raginimą nesiveržti vykdomojon valdžion, atsakė, kad partija neketina pasitraukti iš aktyvaus politinio gyvenimo. Taigi ketina ir toliau užsiiminėti protų mulkinimu. Kitas dalykas, ar pavyks išsilaikyti ant tokio nusususio populistinio kuino. Mat dabar, oficialiai pasitraukus V.Uspaskichui, netgi darbiečių ministrai, kol kas dar vadinami laikinaisiais, jau žvalgosi, prie ko čia prisiglaudus. Aišku, ne jie pirmi ir paskutiniai. Štai buvusi socialinė rūpintojėlė, išdavusi savo geradarį buvusį Seimo Pirmininką ir socialliberalų lyderį, padarė ėjimą žirgu, perbėgo pas socdemus. Taip tikėdamasi vėl tapti socialinės apsaugos ir darbo ministre. Ko gero, taip ir atsitiks, nes ne kas kitas, o pats A.M.Brazauskas įvertino ją kaip labai vertingą kadrą.
Kada gi pagaliau baigsis tas politinės sumaišties kadrilis, nesiima spręsti niekas. Netgi įžvalgiausi politologai skėsčioja rankomis. Tie, kurie šoka tą kadrilį, ko gero, ir patys nežino, kuo čia viskas baigsis. Blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad grupė draugų, kurių ratas, deja, vis plečiasi, absoliučiai pamiršo valstybės reikalus, kurie prastėja vos ne kasdien. Štai iš Briuselio atėjo du skaudūs Lietuvos įvertinimai. ES komisaras, atsakingas už sveikatos ir vartotojų apsaugos reikalus, Markas Kiprianas viešai pareiškė, jog Lietuvoje rizika numirti nuo nelaimingo atsitikimo net penkis kartus didesnė nei Nyderlanduose. Pažymėtina, kad į šiuos skaičius neįtrauktos savižudybės ir smurtiniai nužudymai. Lietuva gali didžiuotis ir didžiuliu mirtingumu autoįvykių metu. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka net 22 mirtys autoįvykiuose. Tai triskart daugiau nei Vokietijoje, kur greitis greitkeliuose neribojamas. Netgi vidaus reikalų ministras darbietis G.Furmanavičius sakė esąs pašiurpęs nuo tokių skaičių. Užtat jo kolega kitas darbietis sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga nė kiek nesijaudina, kad mūsų sveikatos apsauga įvertinta kaip blogiausia iš visų ES šalių. Esą Europos sveikatos paslaugų indekso tyrimas vyko remiantis 2003-2004 metų rodikliais, o štai jam atėjus vadovauti viskas eina tiktai geryn. Atrodo, taip pat galvoja ir pats A.Brazauskas, kuriam stabiliausiai ir išmintingiausiai vadovaujant Lietuva susilaukė tokių ES institucijų įvertinimų. Dar viena sveikatos reikalais užsiimanti darbietė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė išmąstė, jog netrukus reikalai sveikatos apsaugos sistemoje smarkiai pagerės, nes 2007-2013 metais iš ES struktūrinių fondų Lietuva gaus daug pinigų. Tiktai kam atiteks tie pinigai? Ir be spėlionių aišku, kad liūto dalį iš tų pinigų pasiims vadovaujantieji, jau ir dabar gaunantys pasakiškus atlyginimus. Ir ne jie vieni. Štai į bankrotą nuvaryto Panevėžio Ekrano viršininkai gaudavo net keliasdešimt kartų didesnius atlyginimus nei kiti darbuotojai. Už kokius nuopelnus ir pasiekimus mokami tokie didžiuliai pinigai? Už sėkmingą įmonės nuvarymą į bankrotą ar kelių tūkstančių panevėžiečių, paliktų be pragyvenimo šaltinio? Daugelis tų nelaimėlių patrauks į Airiją, Angliją ar dar kur nors toliau. Vėl bus galima girtis nedarbo mažėjimu, kuris, pasirodo, Lietuvoje jau mažesnis nei pačioje kapitalizmo tvirtovėje Amerikoje. Taigi ko nepavyko padaryti N.Chruščiovui pavyti ir pralenkti JAV, pavyko A.Brazauskui. O tie Briuselio biurokratai, vertindami Lietuvos pasiekimus, nieko neišmano.
Prezidentas, ilgai nedvejodamas, pateikė Seimui socdemų pasirinktą dar vieno partijos vicepirmininko Gedimino Kirkilo kandidatūrą į Premjerus. Dėl jo kandidatūros vakar turėjo būti balsuojama Seime. Pats G.Kirkilas šį kartą kalbėjo gana taikiai ir neslėpė, jog tikisi Tėvynės sąjungos frakcijos paramos. Netgi užsiminė, kad į savo Vyriausybės programą gali įtraukti kai kurias Proveržio programos nuostatas. Atrodo, jog šį kartą tokių problemų kaip su A.Brazausko rekomenduotu įpėdiniu Z.Balčyčiu neiškils. G.Kirkilas, tapęs Premjeru, atras papildomų galimybių netrukus perimti ir partijos vairą iš A.Brazausko. Atsirado kažkas nauja ir Socialdemokratų partijos veikėjų leksikoje. Netgi socdemų frakcijos seniūnas J.Olekas TS parlamentarus pavadino kolegomis. Taip pat sakė, jog G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė išsilaikys iki 2008 metų Seimo rinkimų. Tačiau politologai yra ne tokie optimistai. Jų nuomone, ši Vyriausybė, kuri dar nežinia kada bus suformuota, išbus tiktai keletą mėnesių. Šiaip ar taip, mažumos Vyriausybė naujas dalykas nepriklausomoje Lietuvoje. Tuo labiau kad krizė valstybėje kur kas gilesnė nei Vyriausybės krizė. Pirmiausia todėl, jog didelė Seimo dalis visiškai prarado savo moralinį autoritetą, nors nebekreipia į tai nė mažiausio dėmesio ir toliau maivosi prieš TV kameras. Todėl normalioje valstybėje tokiu atveju pirmalaikiai parlamento rinkimai būtų neišvengiami. Vien jau todėl, kad politinėmis partijomis pasitiki tik 5 proc. gyventojų. Tai net keturis kartus mažiau nei Estijoje.
© 2006 XXI amžius
|