|
Birželio, Palangos ir palangiškių portretai
Dabar, kai dieviškų akių spindesys ryškiausias visų vaivorykštės spalvų gėlėse, aš, tu, mes, esantys Gyvenimo vitraže, visomis sielos stygomis privalome byloti kūrybišką buvimą. Kas, kuo ir kaip sugebam. Nors, pasak palangiškio Sauliaus Neimano, visi darbai su kupra, duok Dieve, norą norėti, o tada jau lengva ir galėti. Nes visaip teisi yra sumani, darbšti, tvarkinga katalikė Valentina Stratkauskienė: Jei dirbi, tai ir gyveni. Su vyru Juozu ji spindulingai, visiems pastebimai ir giriant tvarkosi meniškai puoselėjamoje kavinukėje Juozas, Palangos autobusų stoties pažastėlėje. Ir kas sekmadienį suranda laiko šv. Mišioms visiems mums savoje, 2007-aisiais jubiliejinį 100-ąjį gimtadienį minėsiančioje Palangos Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Palangiškiai nuo seno dirba ypač atsakingai, juk juos šviesiausiais metų mėnesiais egzaminuoja ne tik tautiečiai iš visos Lietuvos, bet pastaraisiais metais ir iš Europos valstybių. Šiemet čia, Baltijos priejūriuose, sutiksi svečius iš Slovakijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Estijos, vėl pastebimas rusų susidomėjimas Palanga: Apsukus visas geografines platumas, lietuviški meridianai ir klimatas mums saviausi, o jūra gaiviausia. Patinka ir nauja cerkvė
Įdomu, jog šventyklų Palangoje irgi gausėja. Šiuo metu Kauno Šebos bendrovės specialistai Saulėtekio take 1 pagal žinomo lietuvio, seniai palangiškio, architekto Gintauto Likšos projektą įpusėjo statyti maldos namus evangelikams liuteronams.
Daugiau šventyklų, o ne smuklių ir ateitis jau būtų patikimesnė! Kiekvienam, stiprėliau nugurkiančiam, pagal aukštaičius, derėtų savęs pirmiausia klausti: Ar dar nepragėriau savojo rožyno, savojo birželio?.
...Einu Virbališkės taku, dienos darbus mintimis kaip žemuoges ant smilgos suverdamas, jau šviesiadienio kaimynuose gyvenančiam karaimui Alfūniai linkėčiau, bet va parvairinėja Alfūnia iš kasdieniškų rekrūtų.Vėl girtasparnis. Apie darbą visai nebešneka. Numojo į save ranka. Vis šachtos dega, gesint reikia, bet...
Nebeduodu pinigų naminei. Kad ir pats neturiu, nors blaivus jaučiuosi esąs milijonierius. Visi darbai su kupra, o ir litai duonai kuprotais piliakalniais į namus pareina. Viskas įveikiama: nemeluojant sau, ko nereikia, nors kai kurie prievaizdai liūto dalį pasiima sau, o juodadarbiams trupiniai. Blaivi mintis randa išeitį visur.
...Sunku palangiškiams kiekvieną vasarą šitiek svečių! Bet jau pusantro šimto metų šių vietų gyventojai maitinasi iš saulės pinigų, kuriuos giedradieniais čia palieka vasarotojai tik mokykis eurovadybos, tik netingėk!
Netingi. Nei žemaičiai, kurie, talentingo fotomenininko Augustino Balvočiaus manymu, yra taip pat sunkiai suvokiami, kaip japoniški hieroglifai, nei Šventosios latviai, kuršininkai, nei perėjūnai, suvažiavę suplaukę gyventi Palangoje iš visų Lietuvos atkampėlių Pandėlio ir Kelmės, Lazdijų ir Skuodo, Mažeikių, Marijampolės ir pakaunių. Palangos puošybai dar reikės daugybės kartų pastangų ir vis tiek tobulumo nepasieksime nepraaugsim nei Baltijos didybės, neperdainuosim paukščių giesmių, nenutapysim natūraliau saulėlydžių už pačią Saulę...
...O siekti reikia. Privalu.
Todėl...
Tikėjimas.
Ėjimas, tikint pasirinkta kryptimi.
Neblaškant Lietuvos ir nesiblaškant gimtajame laive lietuviams.
Puoselėjant savąją valstybę, kaip Palangą ne, dar virtuoziškiau: kaip Botanikos arba Birutės parką Palangoje, kaip rožynus parke. Tik nesudvejokim, nors Lietuva vis dar nuo dalgio tebebėganti ramunė, panašiai Palangos savaitraštyje, jame redaktoriaudamas, rašiau 1991-1992 metais.
Gyvenimas tikint.
Tik ne partiniais bilietais.
Lietuviu. Jo darbštumu, jo dar sveikaprote, tad žūtbūt blaivia nuovoka. Ne rusomagija ir ne anglomanija. Tikint, kaip pergalėmis tiki Virgilijus Alekna ir Žydrūnas Savickas, kaip sesutes iš gaisro išnešusi drąsi Gargždų mergaitė Evelina. Neabejojant nė vienutėliu Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus žodžiu, kurio ilgesingai laukia kiekvienas Šiluvą pasiekęs piligrimas: ten su palangiškės katalikų parapijos sesėmis, broliais buvom pernai, būsime ir šiemet.
Neabejojant ir Telšių vyskupo Jono Borutos išmintimi visi Lietuvos kraštai turi po savą autoritetingą Švyturį, kiekvienos bažnyčios kunigai pasirengę bet kurią audringoje gyvenimo jūroje besiblaškančią sielos valtelę per seklumas išvesti į ramesnius vandenis. Kad jaustų visaip spalvingą gyvenimą. Neabejojant... savimi. Tada ne eini, o skrendi. Net viduržiemį.
Nieko patvariau už dieviškus sielosparnius jais visa esybe įtikėjus, net ir po gausybės šėtoniškų pakišų ir skaudžių potyrių įtiki, jog valia, Dievui ją stiprinant, gali žmogui rojaus langines praverti ir visai čia pat, ir ne tik prie Baltijos, Lietuvos pajūryje, bet ir Kulautuvoje ar ten, kur ramiai pulsuoja Šaukėnų žaliasis internetas atokiame Kelmės rajone...
Nes visur yra dievojautos išsiilgusių, kūrybai atsidavusių ir Lietuvą kantriu širdžių darbštumu pasiryžusių dvasiškai atkurti, atnaujinti žmonių.
Nuostabus ir šiemet birželis Palangoje, nors daugiausia svečių, kaip įtikino čia su šeima gyventieji 22 metus, būna nuo liepos vidurio iki rugsėjo. Tada saulėčiausios dienos, linksmas, pasak šakninių palangiškių, vasarotojų kompielius, šilčiausia Baltija, mat ją įkaitina net nuo Meksikos įlankos atplūstanti karštoji Golfo srovė, tada šilumos net ir maudynėms (sveikatinančioms!) užtenka iki pat lapkričio vidurio.
Birželio vidury vanduo net papadėms ledinis, net šuniukė Lita, skubiai stvėrusi pagaliuką, iš jūros bangų greitai ritasi į smėlio krantą, kuriame įdomybių per akis!
Gražėja Palanga. Daug joje nauja. Štai reikia pagirti Palangos savivaldybės administraciją ir darbščius meistrus iš Telšių už protingai, vykusiai rekonstruotą skverą priešais bažnyčią, kurio centre stovi paminklinis monumentas Lietuvos nepriklausomybės kovų Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkui generolui J.Žemaičiui. Čia jis iškilo Palangos miesto tremtinius ir politinius kalinius jau daug metų buriančio Petro Gabrėno rūpesčiu.
Gedulo ir vilties dieną prie monumento buvo padėta daug daug gėlių žiedų, kuriuos išaugino Botanikos parko kūrybiška šiltnamio vedėja Daiva Galdikienė. Kiekviena puokštė, krepšelis, vainikas mylinčios širdies žydėjimas. Ne sykį stebiu darbui maksimaliai atsidavusią moterį, niekuomet neskirstančią savųjų rūpesčių į juodus ar baltus, bitės kantrybe kiaurą parą pagal kiekvienos gėlės charakterį (!) šiltnamių sodynus ravinčią, laistančią, ruošiančią gėles įkurtuvėms Palangos skveruose, akistatai su vasarotojais iš visos Europos. D.Galdikienė, kaip ir visi darbščiame parko kolektyve, šventai tvirti blaivaus, sąžiningo darbo sėkme. Jų darbus gražiai apibūdino iš JAV sugrįžęs poetas Donius Remys: Šitaip idealiai sutvarkytas parkas ar ir naktį dirbate?
Šiuo metu atskleidžiu paslaptį! ypatingai šiltnamiuos yra paklausi trijų atspalvių unikaliai kuklumą išreiškianti iš Drezdeno, Vokietijoje, į mūsų šiltnamį atkeliavusi gėlelė Angelo akis (P.Angeleyes Randy, P.Angeleys Burgundy ir P.Angeleyes Bicolor).
Birželis Angelo akim...
Kad jų Lietuvoje vis daugėtų! Kad angelų akims atitartų visų lietuvių sielos.
...Birželio 16-ąją man patikėjo palaistyti reprezentacinius gėlynus. Nuostabus jausmas
...Rytą, dar tolokai pietūs!
Darom margaspalvį lietų.
Kantriai, mylint ir iš lėto, -
Tyšku tašku! siuvam lietų.
Nepažinę baimės, šoko
Gėlės šypsenomis šoka.
Žmonės nepaliaus gėrėtis
Vėl pasaulis bus gėlėtas!
Gediminas GRIŠKEVIČIUS,
Palanga
© 2006 XXI amžius
|