|
Sūduvos krašto istorija tebesitęsia
Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys pakvietė mane su žmona atvykti į kraštiečių sueigą, kuria prasidėjo Miesto dienos 2006 šventiniai renginiai. Nusipelniusio marijampoliečio nominacijos buvo suteiktos dešimčiai piliečių. Po miesto mero sveikinimo aktorius Petras Venslovas ėmėsi vadovauti nominacijų teikimo ceremonijai.
Už nuopelnus švietimo srityje šv. Jurgio (miesto simbolio) statulėle buvo pagerbta 46 metus išdirbusi pedagogė Ona Sakalauskienė. Nominantė yra viena iš NNN amžiaus universiteto įkūrėjų. Universitete veikia šeši fakultetai, studijuoja 250 studentų (po nubyrėjimo).
Kultūros srityje tokia pačia statulėle buvo apdovanota neseniai pastatyto Kultūros centro direktorė Iraida Skirpstienė ir mero padėkos raštu poetė Česlova Jakštytė. Nominacija Optimizmas padeda, nesėkmės užgrūdina skirta galiūnui Sauliui Brusokui (padėka) ir futbolininkui Algimantui Gabriui (statulėlė).
Medikė Milda Razgaitienė, pelniusi šv.Jurgio statulėlę, kalbėjo: Yra ligonių, kurie nemyli savęs. Su tokiais reikia elgtis kitaip pirmiausia pataisyti jų nuotaiką. Už ilgametę ir vaisingą visuomeninę veiklą šv.Jurgis nukeliavo į Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vadovo Vinco Peckaus rankas.
Važiuodamas į gimtąjį miestą Marijampolę, visada išgyvenu nenumaldomą jaudulį ir visada jaučiu moralinės skolos jausmą. Nesijaučiu esąs išimtis. Tikriausiai visi mes esame ir liekame skolingi savo tėvams, ypač motinoms, mokyklai, Bažnyčiai, gimtinei.
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį švęsime 2009 metais. Tačiau sūduvių vardą graikų mokslininkas Ptolomėjas paminėjo daugiau nei prieš 1850 metų. Taigi Sūduvos sostinė turi garbingą pareigą rūpintis Lietuvos valstybės ištakų ieškojimu žymiai gilesniuose istorijos kloduose. Daugelio baltų genčių žemių vardai Barta, Nadruva, Pamedė, Galinda, Semba, Jotva išliko tik būtovės slėpiniuose. Deržavos imperinio raugo istorikai naujaip taiso ir rašo užgrobtų žemių istoriją, vengdami net paminėti jų senuosius vardus. Ar šis akibrokštas nėra įpareigojantis, kaip skaudi, tragiška Sūduvos krašto lemtis tausoti baltų istorinį atminimą? Malonu pažymėti, kad Marijampoliečių bendrija ir Sūduvos istorijos mylėtojų klubas šią pareigą suvokė kaip natūralią ir išskirtinai svarbią savo veiklos sritį.
Istorikas kun. dr. Jonas Totoraitis savo kapitaliniame veikale Sūduvos Suvalkijos istorija rašo: Kiekvieno mūsų dvasinis ryšys su tėviške, su vietove, kurioje išaugome, net jei tėviškės ir pėdsakų nebėra, išlieka visam laikui neatskiriama gyvenimo dalimi. Iš namų išsinešta tėviškės židinio, tradicijų, požiūrio į Tėvynę, dorovę, darbą, kaimynus dvasia nedingsta be pėdsako nors ir labai dinamiškame gyvenimo kelyje. Istorikas teigia, kad Marijampolė buvo įkurta 1667 metais, o jai pradžią davęs įsikūręs prie Šešupės pabėgėlių kaimas Pašešupys.
Marijampolę ypač garsino marijonai ir Rygiškių Jono gimnazija, kuri šiais metais mini savo 140-ąsias metines. Šioje mokykloje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius. Marijampolė tampa svarbiu liaudies švietimo, Sūduvos krašto kultūros ir ekonomikos centru. Antrosios Respublikos metais mieste buvo dislokuotas DLK Vytenio 9-asis pėstininkų pulkas, kurio tradicijas po nepriklausomybės atkūrimo perėmė DLK Vytenio batalionas.
Lietuvai daug dėmesio skyręs popiežius Jonas Paulius II yra įvardijęs laisvę kaip suvoktą atsakomybę už savo veiksmus. Vargu ar galima rasti imlesnį laisvės apibrėžimą. Jis vienodai tinka ir atskiram piliečiui, ir piliečių bendrijai, ir politinei partijai, ir bet kuriai renkamosios valdžios institucijai. Galima tiktai konstatuoti jau per dažnai pasikartojančius mūsų gyvenimo faktus, patvirtinančius minėtos sentencijos teisingumą. Laisvė ir atsakomybė neatsiejamos, tai tandemas. Laisvė be atsakomybės gresia prasižengimais, nusikaltimais, suirutėmis.
Sūduviečių pilietinė savivoka ir atsakomybės už krašto likimą jausmas ne kartą aktyviai pasireiškė XIX ir XX amžiuose sukilimais, pilietiniu nepaklusnumu, laisvės kovomis.
Antrąkart atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, miestas susigrąžino ir Marijampolės vardą. Mieste gyvenusiems žymiems valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams kalbininkui Jonui Jablonskiui, rašytojui Vincui Mykolaičiui-Putinui bei kitiems pastatyti paminklai. Gyventojus ir miesto svečius augalijos įvairove ir gražiai sutvarkytomis erdvėmis žavi Vytauto Didžiojo, Poezijos, Pašešupio (Šešupės upės slėnyje) bei Marijampolės marių parkai. Miesto apylinkėse ir apskrityje yra keli piliakalniai ir daug kitų istorinių vietų, o Vištyčio regioninis parkas populiari poilsio vieta.
Edmundas Simanaitis
Jonava
© 2006 XXI amžius
|