Dėl lietuviškų mokyklų teisių gynimo Vilniaus rajone
Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Sąjūdžio ir kitų patriotinių organizacijų mitingo
rezoliucija
Nepaisant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio lietuviškoms mokykloms, Vilniaus rajono savivaldybės taryba pasiūlė reorganizuoti 116 vaikų turinčią Nemėžio pradinę lietuvišką mokyklą (dėl vidaus struktūros ir pavadinimo keitimo). Steigiama nauja lenkiška mokykla su penkiais vaikais Marijampolyje ir lenkiškas darželis Maišiagaloje.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, šios mokyklos turėtų būti perduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Analogiška parama reikalinga ir Maišiagalos ,,Algirdo, Paberžės ,,Verdenės vidurinėms mokykloms, kurių vadovai nuolat patiria spaudimą dėl lietuviškumo.
Nepaisant lietuvių kalbos valstybinio statuso, lietuviškų mokyklų teisės buvo pažeistos:
1. 2005 metais Glitiškių pradinė lietuviška mokykla su 28 mokiniais prijungta prie lenkiškos mokyklos su penkiais mokiniais ir dvylika mokinių sumažinant lietuviškų klasių mokinių skaičių. (Kodėl Glitiškių pradinė lietuviška mokykla nejungta prie Glitiškių pagrindinės mokyklos?)
2. Parudaminio pagrindinė mokykla, kurioje 46 mokiniai mokėsi lietuvių kalba ir 46 lenkų kalba, prijungta ne prie Juodšilių lietuviškos, o prie lenkiškos mokyklos.
3. Nemėžio lietuviškoje mokykloje-darželyje su 116 auklėtinių pradinių klasių mokinius norima perkelti į trikalbę Nemėžio vidurinę mokyklą, o lietuviškame darželyje organizuojamos lenkiškos grupės, lietuviškų klasių vaikai rengiami lenkiškais tautiniais drabužiais.
4. Rukainių pradinė lietuviška mokykla su 31 mokiniu bandyta prijungti prie trikalbės mokyklos, nors rajone paliekamos atskiros aštuonios pradinės lenkiškos mokyklos su mažesniu mokinių skaičiumi.
5. Buivydžių, Mostiškių pradinės lietuviškos mokyklos bandytos prijungti prie lenkiškų darželių, o lenkiška Pikeliškių aštuonmetė mokykla, kurioje yra tik 29 mokiniai, išplečiama atidaromos 9 ir 10 klasės; lenkišką Egliškių pagrindinę mokyklą bandoma reorganizuojant išplėsti į vidurinę.
6. Marijampolio kaime tik dėl penkių vaikų atidaroma lenkiška pradinė mokykla, o lietuviškos mokyklos su žymiai didesniu mokinių skaičiumi uždaromos arba reorganizuojamos.
7. Vilniaus rajone antroje pamainoje mokosi tik lietuviškų Rudaminos, Nemenčinės, Maišiagalos mokyklų mokiniai.
8. Vilniaus rajono savivaldybė sutaupytas mokinių krepšelių lėšas paskirsto tendencingai ir ženklias sumas atiduoda lenkiškoms mokykloms (apie tai rašyta 2005, 2004, 2003 metais, tai nustatė Valstybės kontrolė). Be to, Vilniaus rajono lenkiškos mokyklos dar gauna dideles lėšas iš Lenkijos valstybės. Dauguma Lietuvos piliečių mano, kad tai atviras nelygiavertis kitos valstybės kišimasis į Lietuvos reikalus. Pavyzdžiui, Lenkijoje Seinų lietuviška mokykla negauna to, kas oficialiai skelbiama, o lietuviškas darželis negauna jokių lėšų.
Pagal valstybės programą, iš 57 komplektų mokyklinių baldų 40 komplektų (70,2 proc.) skirta mokykloms su lenkų mokomąja kalba. Iš šešių mokymo priemonių komplektų penki komplektai (83,3 proc.) skirti lenkiškoms mokykloms, nors lenkiškos mokyklos jau seniai aprūpintos nepalyginti geriau negu lietuviškos. Lietuviškų mokyklų diskriminacija planingai bus tęsiama iki 2012 metų pagal mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo planą.
Reikalaujame, kad lietuviškos ir lenkiškos mokyklos būtų lygiateisės, vienodai aprūpinamos pagal mokinių skaičių, o lietuvių kalbai būtų užtikrintas Konstitucijoje numatytas valstybinės kalbos prioritetas.
© 2006 XXI amžius
|