|
Demokratijos gynimu prisidengus
Petras KATINAS
Vienoje įvykusiame ES vadovų ir JAV prezidento Džordžo Bušo susitikime senosios Europos lyderiai jau iš anksto rengėsi pamokyti Baltųjų rūmų šeimininką, kaip jis privalo elgtis ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje. Briuseliui aiškiai nepatinka JAV, kaip supervalstybės, vaidmuo pasaulio politikoje. Keista, bet tokia ES politika visiškai sutampa su Kremliaus valdžios antiamerikietiška retorika. Pasirodo, svarbiausia ir galingiausia NATO valstybė, be kurios dalyvavimo aljansas nebeturėtų jokios prasmės, nesilaiko demokratijos normų. Taigi nors ir smerkdama žodžiais Irano ajatolų režimą, siekiantį įsigyti branduolinį ginklą, senoji Europa faktiškai kartoja Irano prezidento M.Achmadinedžado antiamerikietiškus šūkius ar naujojo Amerikos priešo Venesuelos prezidento U.Čaveso grūmojimus.
Pasirengimas atakai prieš JAV buvo pradėtas gerokai anksčiau nei prieš JAV prezidento ir ES lyderių susitikimą Austrijos sostinėje. Tam tikslui Europos Tarybos pavedimu buvo atliktas buvusio Šveicarijos policijos pareigūno, dabar parlamentaro D.Marty tyrimas apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) paslaptingus lėktuvus, kurie neva gabeno amerikiečių kalėjimuose, pirmiausia Gvantanamo bazėje laikomus Irako, Afganistano ir kitų islamo šalių teroristus, vežiojant juos tardyti į Rumunijos, Lenkijos ir kitų ES naujokių šalių kalėjimus. Dabar Vienoje ES lyderiai ketino pareikalauti iš JAV prezidento, kad jis uždarytų Gvantanamo bazėje esantį kalėjimą, kuriame laikoma apie 400 belaisvių, įtariamų terorizmu. Dž.Bušas atvykęs į Vieną pirmasis iškėlė šį klausimą ir pareiškė, kad jis pats labai norėtų uždaryti tą kalėjimą, tačiau klausė ES lyderių, gal jie galėtų patarti, kur dėti jame kalinčius teroristus. Paleisti į laisvę? Juk tada tai pačiai Europai gali skaudžiai atsirūgti. Todėl kyla visai neretorinis klausimas: ar demokratija turi teisę gintis?
Tai, kad radikalieji islamo teroristai iš Al Qaedos ir kitų teroristinių grupuočių savo taikiniais pasirinko ne tiktai amerikiečių objektus ir medžioja jų kariškius Irake ir Afganistane, parodė įvykiai birželio pradžioje Kanadoje, kai jos saugumo ir policijos pajėgos per surengtą antiteroristinę operaciją sulaikė keliolika žmonių, planavusių susprogdinti bombas prie svarbių valstybinių įstaigų ir objektų. Dar daugiau, kaip paaiškėjo dabar, šie islamą išpažįstantys ne tik imigrantai iš arabų šalių, bet ir vietiniai užverbuoti asmenys planavo susprogdinti per nuotolį valdomomis bombomis ne tik kelis policijos skyrius, bet ir svarbų vyriausybės pastatą, padėję prie jo net tris tonas sveriančią bombą, užgrobti nacionalinį transliuotoją CBC ir Toronto biržą, paimti įkaitais parlamentarus ir net nupjauti galvą premjerui S.Harperiui. Pasirodo, kai kurie Kanadoje suimti teroristai lankė skraidymo mokyklą, rengdamiesi pakartoti Al Qaedos banditų išpuolius Kanadoje, analogiškus tiems, kurie buvo įvykdyti JAV 2001 m. rugsėjo 11 d. Tai turėjo būti kerštas Kanadai už jos dalyvavimą tarptautinėse operacijose Afganistane. Taigi teroristų taikinyje atsidūrė ir laikoma labai ramia valstybe Kanada. Beje, Londono laikraščiai rašė, kad po pernai įvykdytų sprogimų Didžiosios Britanijos sostinės transporto sistemoje saugumo tarnybos rado duomenų, kad panašūs išpuoliai buvo planuojami surengti ir Lenkijoje, laikomoje pagrindine JAV sąjungininke pokomunistinėje Europoje.
Taigi Chavjerui Solanai, atsakingam už ES užsienio politiką, ir Europos Komisijos pirmininkui Chosė Manueliui Barozui, reiškiantiems susirūpinimą dėl Gvantanamo bazėje kenčiančių teroristų, turėtų būti pakankamai aišku, kuo tai gali baigtis, jeigu 400 smogikų radikaliųjų islamistų būtų paleisti į laisvę demokratijos vardan. Pagaliau kaip vertinti JAV saugumo tarnybų pranešimą, paskelbtą jau po Dž.Bušo susitikimo su ES lyderiais, jog atskleistas dar vienas Al Qaedos planas pakartoti 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolius ne tiktai JAV teritorijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje bei Ispanijoje.Tokios antiamerikietiškos intrigos, be abejo, kenkia ne tiek Vašingtonui, kiek pačiai Europos Sąjungai, kurią užgriūva vis didesnės vidinės problemos. Tą parodė paskutinis ES viršūnių susitikimas Briuselyje. Faktiškai nukeltas neribotam laikui ES Konstitucijos likimas, nors oficialiai paskelbta, jog ES iki 2008 metų galutinai apsispręs dėl prancūzų ir olandų atmestos ES Konstitucijos. Nesusitarta ir dėl kitų ES reformų, taip pat dėl imigracijos į ES šalis problemų. Taigi nors ir demokratinės ES šalys, tačiau imigrantų problema tampa vis aštresnė. Neatsitiktinai netgi Nyderlandai atsisakė savo tradicinės tolerancijos ir priėmė gana griežtus imigracijos įstatymus. Viename jų skelbiama, kad atvykėliai imigrantai 375 valandas studijuotų olandų kalbą bei kultūrą ir išlaikytų egzaminą. Panašų įstatymą rengiamasi priimti ir Prancūzijoje. Vidaus reikalų ministras ir galimas naujasis Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozis jau pateikė naujojo imigracijos įstatymo projektą, kuris įpareigojo atvykėlius lankyti prancūzų kalbos ir pilietiškumo pamokas. Kaip pabrėžė ES pirmininkaujančios Austrijos kancleris Volfgangas Šiuselis, jeigu žmonės nori būti Europos dalimi, jie turėtų laikytis tokių dalykų, sudarančių Europos šerdį. Tai yra atvykėliams išmokti kalbą, pripažinti vertybes, žmogaus teises, įstatymų viršenybę ir pan.
Nesigirdėjo, kad koks nors aukštas Vašingtono pareigūnas būtų mokęs ES biurokratus, kaip jiems elgtis ES struktūrose.
© 2006 XXI amžius
|