|
Tikėkite, kad juoda yra balta
Apie Deno Brauno knygą Da Vinčio kodas
Henrikas KUDREIKIS
Pasaulio istorijoje visuomet pasitaikydavo žmonių, kurie bandydavo įrodyti, kad juoda yra balta. Ir būdavo, kurie tuo tikėdavo, nors tai visiška nesąmonė. Atsirado detektyvinių knygų rašytojas, kuris, gudriai parinkęs savo melo knygai žymaus italų mokslininko ir dailininko vardą, paskleidė ją visame pasaulyje. Knyga pavadinta Da Vinčio kodas (Da Vinci code).
Leonardas da Vinčis (1452-1519) buvo italų architektas, muzikas, išradėjas, inžinierius, skulptorius ir dailininkas. Pagal rašytoją D.Brauną, L. da Vinčis slaptu kodu savo paveiksluose įrodinėjo, kad katalikų tikėjimas paremtas melu. Rašytojas teigia, kad L. da Vinčis buvo pagonis ir garbino slaptą moterystę, jam gamta buvo jo dievas. Iš tikrųjų šiems knygos autoriaus parodymams nėra jokių įrodymų. Įrodymai rodo ką kita. Mona Liza nėra joks religinis kūrinys, iš tikrųjų turtingo prekybininko Frančesko de Džiokondo žmonos paveikslas.
Absoliutus D.Brauno melas, kad L. da Vinčis priklausė Siono priorui. Organizacijos sąrašas sudarytas prieš kelerius metus. Ten įrašytas ir rašytojas Viktoras Hugo, ir Niutonas. Įrodyta, kad tai yra falsifikatas. Siono prioras atsirado 1099 metais, po kryžiuočių žygių. Pagal D.Brauną, Siono prioras neva žinojo apie Jėzaus vedybas su Marija Magdalena ir bandė prispausti Katalikų Bažnyčią. Tam jis neturi jokių įrodymų.
Iš kur D.Braunas surinko knygoje aprašomus įrodymus? Dauguma vadinamųjų įrodymų sugalvojo jis pats. Taip pat surinko iš rašytojų, panašių į save, kurie išgalvojo nebūtus faktus. Kūrinio pagrindas Šventasis kraujas (Holly Blood), Šventoji taurė (Holly Grail), aprašytos Michael Baigent, Richard Leigh ir Henry Lincoln. 1982 metais išleistoje knygoje tvirtinama, kad Jėzus vedė Mariją Magdaleną ir turėjo sūnų, iš kurio gimė Merovingų Prancūzijos karalių dinastija. Visa tai tik legendos, taip pat kaip Anglijon neva atvežta Kristaus Paskutinės vakarienės taurė su krauju. Įrodymai apie Jėzaus ir Magdalenos vedybas neva paslėpti kažkur Prancūzijoje.
D.Braunas naudojasi ir neopagonės Margaret Starbird knyga Moteris su alebastru, kurioje ji išgalvojo naujas teorijas apie Mariją Magdaleną moterišką dievybę, apie moters seksualius ritualus. Tam nėra jokių įrodymų. Autorius taip pat naudoja ir Lynn Pickett bei Clive Prince Templar reveletion, kurioje tvirtinama kita nesąmonė: Marija Magdalena vaidino didesnį vaidmenį negu apaštalai.
Kaip įrodymus D.Braunas bando panaudoti Mirties jūros raštus. Iš tikrųjų tai žydiški raštai, ir nei Kristus, nei krikščionybė juose visai neminimi.
Da Vinčo kodo autorius teigia, kad Kristus buvo ne Dievas, bet paprastas mirtingas žmogus. Tam jis kaip įrodymą mini vadinamąjį Nikėjos Susirinkimą, įvykusį 325 metais. Pagal jį, iki tol visi galvojo, jog Kristus yra ne Dievo sūnus. Tad visos Susirinkimo knygos esą didžiausias melas, nes nuo krikščionybės pradžios visi galvojo, kad Kristus tik Dievo pasiuntinys. Visi apaštalai, išskyrus Joną, mirė kaip kankiniai, tūkstančiai krikščionių nukankinti už tikėjimą Romoje. Pakanka pažvelgti į Naująjį Testamentą, kad įsitikintume, jog krikščionys tris šimtmečius tikėjo, kad Kristus Dievo sūnus. Evangelijoje pagal Morkų tvirtinama apie Kristaus dieviškumą. Nikėjos Susirinkimas atmetė klaidingas dvasininko Arijaus mintis ir patvirtino Kristaus dievybę.
D.Braunas bando katalikų tikėjimą susieti su Romos imperatoriumi Konstantinu. Neva jam reikėjo dievo, kuriuo jis galėtų kontroliuoti savo piliečius, todėl sušaukė Nikėjos Susirinkimą norėdamas Kristų paskelbti dievybe, sukoncentruoti jėgas Vatikane (Vatikanas atsirado tik po kelių šimtmečių) ir iš ten valdyti imperiją. Iš tikrųjų per dešimtmečius imperijos galingieji stojo ne už katalikų, o už Arijaus ereziją. Katalikai ir toliau buvo persekiojami.
Bažnyčios istorija aiškiai pasako, kad Kristus niekad nebuvo vedęs. Jokiose bažnytinėse nei kitose istorijos knygose niekur neminima apie Kristaus vedybas su Marija Magdalena. Per šimtmečius Kristaus priešai nenustojo šmeižę Jo ir Jo mokslo.
Kalbėdamas apie D.Brauno knygą Da Vinčio kodas, vienas neįvardytas aukštas Vatikano pareigūnas pareiškė, kad tai didelis smūgis Katalikų Bažnyčiai, nes daugelis katalikų nėra gerai išstudijavę Šventojo Rašto, nežino tikros katalikų tikėjimo istorijos. Kad ir didžiausias melas, tačiau yra tuo tikinčiųjų. Apie knygos smūgį katalikams mini ir nemažai Amerikos teologų, kaip Mark Shea, Edward Sri ir kt.
Trys didžiosios JAV žydų televizijos stotys (ABC, CBS ir NBC) D.Brauno melą priima už gryną pinigą. Bet Fox News ir kitos mažesnės stotys kviečia pasisakyti abi puses: dažnai kalba kunigai ir vyskupai, ypač pasirodžius filmui.
Taigi knyga Da Vinčio kodas yra D.Brauno prasimanymas, nes L. da Vinčis nepaišė jokių kodų ir tam autorius neturi nė mažiausio įrodymo. Tačiau už gudriai parinktą melą susišlavė milijonus dolerių.
JAV
© 2006 XXI amžius
|