|
Ar Lietuva teisinė valstybė ?
Benjaminas ŽULYS
Žmogaus teisių pažeidimų gausėja
Kuo toliau, tuo labiau mūsų plačiąją visuomenę piktina, jai kelia nerimą šalies teisinė situacija. Nors Seime, kitose žinybose priimamai įvairūs nutarimai, potvarkiai, tačiau, kaip rodo piliečių apklausos, kiti viešosios nuomonės tyrimai, teisėsaugos sistemos autoritetas abejotinas. Tai pasakytina ir apie teismus. Antai tik 15 proc. mūsų gyventojų pasitiki teismais. O nepasitiki kone pusė apklaustųjų.
Šie ir daug kitų su teismų veikla, teisėsaugos sistema susijusių klausimų buvo aptarti kai kurių Seimo narių susitikime su visuomene, įvykusiame Kauno miesto savivaldybėje. Pokalbyje, kurį jo organizatoriai pavadino Ką reikia keisti Lietuvos teisinėje sistemoje?, dalyvavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, prof. Vida Čigriejienė, prof. Arimantas Dumčius, Rimantas Dagys, Kazys Starkevičius. Pokalbį vedęs R.Kupčinskas trumpai apžvelgė teisėsaugos sistemos ypatumus šalyje, atkreipdamas dėmesį į žmonių nusiskundimus dėl teismų, kitų teisinių institucijų veiklos ir pakvietė čia atėjusius parlamentarus, miesto gyventojus pasakyti savo nuomonę dėl teisėsaugos padėties šalyje.
Kaip pokalbyje sakė kai kurie Seimo nariai, iki šiol gyvuojąs Teismų įstatymas yra netobulas. Ką kalbėti apie tobulumą, jei net dvidešimt jo punktų pažeidžia pagrindinį šalies įstatymą Konstituciją. O juk Teismų įstatymą parengė profesionalūs teisininkai. Ir jis toks, su pažeidimais Seime buvo priimtas... Į nepatenkinamą situaciją teisėsaugoje savo metiniame pranešime yra atkreipęs dėmesį šalies prezidentas Valdas Adamkus, pasakęs, kad dabartinė teisinė sistema netenkina visuomenės poreikių. Šalies vadovas įpareigojo atitinkamas žinybas pateikti naują Teismų įstatymo projektą. Prezidento dekretu sudaryta komisija sudarė net dvi projekto redakcijas.
Buvęs Seimo narys, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys prof. Vladas Vilimas susitikime samprotavo, ar pagerės visuomenės nuomonė apie mūsų teisėsaugą priėmus naują įstatymą. Vertinant jo projektą, būtina atkreipti dėmesį, kaip šis įstatymas atitinka šalies Konstituciją, Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą bei Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją. Kalbėtojas pastebėjo, kad iki šiol tiek į buvusį, tiek į šio įstatymo pakeitimo projektą yra perkeltos tik tos konstitucinės nuostatos, kurios nurodo teismų ir teisėjų galias bei privilegijas: teisingumą vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu; teisingumą vykdydami teismai yra nepriklausomi. Tačiau į įstatymą neperkeliama nuostata, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, taip pat, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. O tai, profesoriaus nuomone, atveria kelią korupciniams įstatymams priimti bei juos įgyvendinti. Jei prie teismų būtų įstatymu įteisintos ekspertų komisijos, kurios peržiūrėtų priimtus įstatymus ir stabdytų antikorupcinių įstatymų galiojimą tuoj po šių įstatymų paskelbimo, šiandien nebūtų blogų įstatymų ir jų spragų. Tokie įstatymai būtų grąžinami jų leidėjams pataisyti arba nukreipiami į Konstitucinį Teismą dar nepradėjus jų taikyti praktikoje. Taip būtų įrodyta, kad teismai tikrai yra nepriklausomi, nes jie kontroliuotų įstatymų leidėjų veiklą. O įstatymo stabdymas sprendžiant bylą esąs tik dalinis problemos sprendimas. Konkretus tokio antikorupcinio įstatymo pavyzdys dirbančių pensininkų darbo veiklos apribojimas. Tokiu būdu nukentėjo pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis pensininkai. Įrodžius, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jis panaikintas, tačiau nusavintos žmonių lėšos šimtai milijonų litų negrąžinamos. Tokių pavyzdžių galima priskaičiuoti daugybę, sakė profesorius.
Nėra visuomenės atstovų
Ne vien V.Vilimas, bet ir kiti pokalbio dalyviai sakė, kad vienas svarbiausių trūkumų mūsų teisinėje sistemoje yra visuomenės nušalinimas nuo teisingumo vykdymo. Visuomenės atstovus prisiekusiuosius, tarėjus arba taikos teisėjus šiandien turi visų demokratinių šalių teismai. Net sovietinė valdžia nedrįso pašalinti visuomenės atstovų iš teismų sistemos. Tada kai kurie principingesni tarėjai teismams sukeldavo nemažai problemų.
Ne paslaptis, kad, atkūrus nepriklausomybę, daugelis teisėjų buvo sovietinių laikų teisėjai. Jie stengėsi pirmiausia atsikratyti visuomenės atstovų. Juk šie galėjo sukelti daug sunkumų sprendžiant bylas dėl žemės, kito nekilnojamojo turto grąžinimo, kur labiausiai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Tad 1994 metais iš Teismų įstatymo buvo pašalinta tarėjų institucija. Nušalinus visuomenės atstovus nuo teisingumo vykdymo, teismų reitingai ėmė sparčiai smukti, nes juose esą įsivyravusi korupcija, šiurkščiai pažeidinėjamos piliečių teisės.
2002 m. lapkričio 7 d. Seimo nutarimu buvo priimtas Nacionalinis žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planas. Viename jo skirsnyje numatytos priemonės dėl visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą. Buvo numatyti terminai, vykdytojai, lėšų šaltiniai. Taip pat numatyti du plano vykdymo etapai iki 2003 m. birželio 1 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. Deja, Seimo priimtas planas nebuvo vykdomas. Vietoje to buvo užsakyta studija dėl tarėjų institucijos tikslingumo ir galimybių. Studiją parengė Lietuvos teisės universiteto, Teisės instituto bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbuotojai. Atlikus visuomenės apklausą, paaiškėjo, kad 52,2 proc. gyventojų norėtų tarėjų institucijos. Studijos autoriai taip pat apklausė nemažai teisėjų, advokatų bei prokurorų. Buvo išplatinta 300 anketų. Ir ką gi, 85,2 proc. teisininkų pasisakė prieš visuomenės atstovų dalyvavimą vykdant teisingumą. Įdomu, kad studijos autoriai teisininkų nuomonę kažkodėl laiko kompetentinga, o visuomenės požiūrį siūlo vertinti atsargiai. Dar įdomiau, kad praeitos kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2004 m. rugsėjo 30 d. prie apskritojo stalo įvertinęs studiją, priėjo prie išvados, kad Lietuvos visuomenė nesubrendusi tokiam žingsniui, nes neturi dvasinės kultūros, Lietuvoje dar nėra demokratijos. Dabartinės kadencijos Seimas savo leidinyje Žmogaus teisės Lietuvoje teigia, kad visuomenėje kylančios iniciatyvos sukurti prisiekusiųjų kolegijas arba prisiekusiųjų tarėjų institutus iki šiol nesulaukė nė vienos valdžios šakos pritarimo.
V.Vilimas, jo bendraminčiai siūlo iš teikiamo Teismų įstatymo projekto pašalinti visas antikorupcines nuostatas. Taip pat numatyti piliečių dalyvavimą vykdant teisingumą. Įstatyme turėtų būti numatyta viešai skelbti esamų teisėjų ir naujai siekiančių užimti šias pareigas biografijas, anketinius duomenis, pajamų ir išlaidų deklaracijas ir kt. Beje, žinotina, kad sovietiniai įstatymų leidėjai daugelį įstatymų priimdavo pagal demokratinėse valstybėse priimtus standartus. Pavyzdžiui, sovietinė Lietuvos Konstitucija atitiko aukščiausią demokratijos lygį. Kitas klausimas, ar sovietinė valdžia savo priimtų įstatymų laikėsi.
Seimo nariai susitikime pripažino, kad žmogaus teisių pažeidimų mūsų šalyje daugėja. Kai kada teismų veikla susieta su politiniais spaudimais ar užsakymais. Parlamentaras R.Dagys, kiti susitikimo dalyviai pripažino, kad teismų veikla nuo visuomenės yra slepiama, labai stinga tos veiklos viešumo. Esą kai kurie prokurorai, teisėjai yra žemos kvalifikacijos, nepakankamai įsigilinę į įstatymų ypatumus. Tad apie kokį teisingumą galima kalbėti? Reikia kuo didesnio visuomenės švietimo, kad ji žinotų savo pareigas ir teises. Pasiūlyta į vidurinių mokyklų programas įtraukti ir teisės discipliną, kad žmonės nuo jaunų dienų būtų nors kiek teisiškai išprusę. V.Čigriejienė susirinkusiesiems priminė, kad savivaldybėse gyventojams nemokamai teikiama juridinė konsultacija ir tuo reikėtų naudotis. Bet tuoj pat salėje pasigirdo pasipiktinusių žmonių balsai, kad jokių konsultacijų jie negauną, budinti teisininkė po dviejų trijų minučių pokalbio žmogų kone išvaranti už durų.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Zigmas Kazlauskas pastebėjo, kad kas valdo pinigus, tas valdo ir sistemą, nesvarbu, kokia ji būtų. Nemažai žiniasklaidos dirba už pinigus, rašo straipsnius, rodo televizijos laidas pagal užsakymus. Antai iš Archangelsko atvykęs apsukrus berniukas valdė kone visą Lietuvą. Premjeras (dabar jau buvęs) A.Brazauskas kai kuriuose savo pokalbiuose, atsakymuose vis būna kažką pamiršęs, kažko neprisimena. Suprantama, tą kai ką prisiminti jam būtų nenaudinga.
Kiti susitikimo dalyviai mano, kad teismuose turėtų būti ne vien visuomeniniai tarėjai, bet ir visuomeniniai kaltintojai bei gynėjai. Kai kurie kalbėtojai piktinosi kone astronominiais teisėjų atlyginimais, kas yra pasityčiojimas iš paprastų žmonių, jų žeminimas ir skriaudimas.
Kaunas
© 2006 XXI amžius
|