Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Be ginklo kovota, kova į sparnuotą žodį sudėta

Ona Svetikaitė-Jurgelienė

Partizaninis pasipriešinimas įmanomas tuomet, kai jis turi visuomenės palaikymą: partizanų apsirūpinimas būstu, maistu, vaistais, ryšiais ir net ginklais galimas tik bendradarbiaujant su visuomene. Okupavusi Lietuvą SSRS žinojo, kad sulauks partizaninio pasipriešinimo, keršto už klastą, už tautos naikinimą, todėl ėmėsi masinių areštų ir tremčių, kad partizanai netektų paramos.

Atstovavusi savajai kartai

Šiais metais sukako šimtas metų nuo mokytojos, 1941 metų tremtinės, trijų vaikų motinos Olgos Merkienės (1906-1989) gimimo. Ta proga dukros Rytės Merkytės rūpesčiu „Minties“ leidykla išleido prisiminimų knygą. „Aš – Olga, Juozo žmona“. Knygos sutiktuvės įvyko birželį Taikomosios dailės muziejaus Gobelenų salėje. Neteisūs tie, kurie galvoja, kad tremtinių literatūra buvo Atgimimo laikų naujiena, kad dabar yra įdomesnių užsiėmimų. Gobelenų salėje buvo gausu žmonių, teko vis nešti papildomas kėdes kiek vėliau atvykusiems.

Apie rašytojos B.Buivydaitės kūrybą

Praėjusių metų pabaigoje buvo minimos rašytojos Bronės Buivydaitės 140-osios gimimo metinės. Ta proga Anykščių rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė ir išleido bibliografijos rodyklę „Bronė Buivydaitė“. Knygelę 50 egzempliorių tiražu išspausdino UAB „Utenos spaustuvė“. Šį leidinį visi, besidomintys šios vyresniosios kartos rašytojos kūryba, gali rasti Anykščių krašto bibliotekose. Bibliografijos rodyklė pradedama Anykščių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vyr. bibliotekininkės Bronės Gvozdienės parengta įžanga. Būtent ši bibliotekinio darbo veteranė sudarė rašytojos B.Buivydaitės (1895-1984) bibliografiją. Tai jau šeštas anykštėnės B.Gvozdienės sudarytas bibliografinis leidinys.

Pasvalietiškosios tapatybės pripažinimas

Jurgis Bielinis

Jau visus metus mūsų rankose puikuojasi solidi knyga Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje: 1864-1904-2004. Tai teminis straipsnių rinkinys, skirtas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui. Viena vertus, būta užtektinai laiko rimtai susigyventi su knyga, įsigilinti į joje publikuojamų aštuoniolikos straipsnių tekstus. Kita vertus, Pasvaliui knyga tebėra naujiena – apie ją viešai prabilta tik birželio pradžioje Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vykusiame pristatyme. Į jį pakviesti leidinio sumanytojai, sudarytojai ir rengėjai – Šiaulių universiteto mokslininkai – Humanitarinio fakulteto dekanas doc. dr. Bronius Maskuliūnas ir universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.

Lietuvos himno kūrimo istorija, jo sklaidos aplinkybių ypatumai

Monografija „Lietuvos himnas“

Sakoma, kad geriausia ir palankiausia tautos egzistavimo forma yra valstybė, kuri užtikrina teritorinį vientisumą, globoja kalbą, papročius, kultūrą, mokslą ir sudaro sąlygas tautai visapusiškai vystytis neprarandant nacionalinio savitumo. Tuo tarpu pavergtos tautos, neturėdamos tokių galimybių, merdi ir nyksta.

Trys simboliai – vėliava, herbas ir himnas atspindi valstybės suverenumą. Vėliavą keliame švenčių proga, ji plevėsuoja brangiose mums vietose: Gedimino pilies bokšte, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte, prie valdžios įstaigų, mokyklų. Herbu puošiame administracijos pastatus, reprezentacines patalpas, apdovanojimus. Himnas skamba per iškilmes ir linksmomis, ir liūdnomis progomis. Buvome įpratę su juo pasitikti ir palydėti dieną. Himną ne dainuojame, bet giedame, nes giedančiajam ir žodžiai, ir gaida yra šventi. Giedodami stovime lyg susikaupę maldai, kai kurios tautos netgi spaudžia prie širdies kairę ranką ar kitaip reiškia pagarbą savo giesmei.