Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Žodžiai – širdyse, balandžių „autografai“ – pajūrio danguje ir… „kurortinės klounados“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

45 metus jaunųjų palangiškių sielose meilę gimtajai kalbai ir literatūrai puoselėjantis mokytojas Jonas Brindza ir literatė Vida Kusienė

…Kilk su šviesa,

kantrusis piligrime…

1.

Gerumas kaip lygumų upė ar nurimusi jūra yra tylus. Meilė – taip pat. Nes joje ir žydi Gerumas, kurį jaučiame net apypykčio gyvenimo akimirkose. Jos mus ir sutaiko. „Tai, kas svarbiausia, nematoma akims“, – vis ataidi žodžiai iš A. de Sent Egziuperi „Mažojo princo“.

Štai todėl, pasak kretingiškių, dažniausiai „išmintings tyl“. Tylėjimas – auksas, kalba – sidabras, tyla dažnusyk taupo žmogų. Štai todėl dzūkiškai kuklus, mat dar praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje Palangoje apsigyvenęs Lazdijų krašto sūnus, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas (o svajojo studijuoti fiziką!) Jonas Brindza daug kam, ne tik žurnalistams, nutylėjo nepaprastą savo gimimo dieną.

Nevarėnai atrado savo relikvijas

Petras Bielskis

Niekas niekur nedingsta be Dievo valios.

Lietuvių kultūroje žino daug atvejų, kai vienas žmogus savo pasišventimu ir aukšta pilietine sąmone judino kalnus. Vienas tokių šviesuolių buvo Antanas Jasūdis (1887-1963), kuriam priklauso lietuvių teatro priešaušrio didžiausi organizaciniai darbai. „Nebuvo tos teatrinio darbo srities, kurioje jis daugiau ar mažiau nebūtų pasireiškęs. Peterburgo lietuvių teatrinis judėjimas atsirėmė daugiausia A.Jasūdžio pečiais, kuris parodė čia retos energijos, ištvermingumo ir pasišventimo“ (B. Sruoga. Lietuvių teatras Peterburge 1892-1918. Kaunas, 1930 p. 63). Kultūros paradoksas, kad darbščiausi vyrai neretai visai pamirštami. Ir čia A.Jasūdis gali būti gyvu priekaištu mūsų laikams, visiems mums.