Žodžiai
širdyse, balandžių autografai pajūrio danguje ir
kurortinės
klounados
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
|
45 metus jaunųjų palangiškių
sielose meilę gimtajai kalbai
ir literatūrai puoselėjantis
mokytojas Jonas Brindza
ir literatė Vida Kusienė
|
Kilk su šviesa,
kantrusis piligrime
1.
Gerumas kaip lygumų upė ar nurimusi jūra yra tylus.
Meilė taip pat. Nes joje ir žydi Gerumas, kurį jaučiame net apypykčio
gyvenimo akimirkose. Jos mus ir sutaiko. Tai, kas svarbiausia,
nematoma akims, vis ataidi žodžiai iš A. de Sent Egziuperi Mažojo
princo.
Štai todėl, pasak kretingiškių, dažniausiai išmintings
tyl. Tylėjimas auksas, kalba sidabras, tyla dažnusyk taupo
žmogų. Štai todėl dzūkiškai kuklus, mat dar praėjusio amžiaus šeštojo
dešimtmečio pradžioje Palangoje apsigyvenęs Lazdijų krašto sūnus,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas (o svajojo studijuoti fiziką!)
Jonas Brindza daug kam, ne tik žurnalistams, nutylėjo nepaprastą
savo gimimo dieną.
|
Nevarėnai
atrado savo relikvijas
Petras Bielskis
Niekas niekur nedingsta be Dievo valios.
Lietuvių kultūroje žino daug atvejų, kai vienas
žmogus savo pasišventimu ir aukšta pilietine sąmone judino kalnus.
Vienas tokių šviesuolių buvo Antanas Jasūdis (1887-1963), kuriam
priklauso lietuvių teatro priešaušrio didžiausi organizaciniai darbai.
Nebuvo tos teatrinio darbo srities, kurioje jis daugiau ar mažiau
nebūtų pasireiškęs. Peterburgo lietuvių teatrinis judėjimas atsirėmė
daugiausia A.Jasūdžio pečiais, kuris parodė čia retos energijos,
ištvermingumo ir pasišventimo (B. Sruoga. Lietuvių teatras Peterburge
1892-1918. Kaunas, 1930 p. 63). Kultūros paradoksas, kad darbščiausi
vyrai neretai visai pamirštami. Ir čia A.Jasūdis gali būti gyvu
priekaištu mūsų laikams, visiems mums.
|