|
Aš
lietuvio nebijau ...
Ne aš pirmas po šia saule bandau suvokti, koks
yra tikras lietuviškas charakteris, kokie, mes, lietuviai, esame,
būtume, nusimetę, kaip prieryčio grybai, padedant saulei, voratinklius,
kaukes nuo savųjų sielų. Ak, kiek daug kaukėtų aplinkui, veidmainių,
klastūnų, ironiškų šaipūnų, pataikūnų, betgi kur rastum smagiau
negu tarp savųjų, lietuvių?
|
|
Paverskim
Lietuvą dainuojančia šalim
Studijuodamas Vilniaus universitete 1942-1943
metais lietuviškoje spaudoje skaičiau labai entuziastingus straipsnius.
Šitokiu pavadinimu jame plačiai ir pagrįstai buvo keliamas ir nagrinėjamas
lietuviškų dainų klausimas, siūloma, kad plačiau, daugiau lietuviai
dainuotų įvairiomis progomis žodžiu, kad Lietuva pavirstų dainuojančia
šalimi.
|
|
PABĖGIMAS
IŠ KALĖJIMO
Prieš 60 metų (1946 m. birželio 3 d.) grįždami
su broliu nuo Ventos upės namo, išgirdome padriką šaudymą. Mažeikiuose
tuomet mikrorajonų nebuvo, todėl gerai girdėjosi, kaip šūviai, tai
pritildami, tai vėl sudažnėdami, tolo nuo miesto centro durpyno
link.
|