Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Karas ir jo užkulisiai

Petras KATINAS

Izraelio kariuomenės tankai Libano pasienyje

Jungtinių Valstijų kariai evakuoja užsieniečius iš kovų apimto Libano

JAV prezidentas Džordžas Bušas faktiškai leido Izraeliui dar savaitę tęsti karinę operaciją Libane bandant sunaikinti „Hisbollah“ grupuotės bazes bei raketas. Dž.Bušas dar kartą priminė, kad kiekviena šalis turi teisę ginti savo piliečius nuo teroristų išpuolių. Jis taip pat priminė Libano vyriausybei, kad ji, keldama triukšmą dėl Izraelio vykdomų oro antpuolių, pati nieko nedarė, kad sutramdytų „Hisbollah“. JAV prezidentas atkreipė dėmesį, jog Sirija ir Iranas daugelį metų rėmė ir ginklavo „Hisbollah“ smogikus.

Vis dėlto šios savaitės pradžioje valstybės sekretorė Kondoliza Rais vyks į Artimuosius Rytus ir pirmiausia bandys tartis su Egipto, Saudo Arabijos ir kitų nuosaikių arabų šalių vadovais. Į Sirijos sostinę Damaską K.Rais užsukti neketina. Tuo leidžiama suprasti, kad Sirija – ne ta šalis, su kurios vadovais galima rasti bendrą kalbą.

Kai dėl Libano vyriausybės, tai ji faktiškai nekontroliuoja padėties ir jos vadovų pareiškimai, jog Libano armija duos atkirtį Izraelio ginkluotosioms pajėgoms, jeigu Izraelio sausumos pajėgos įsiverš į Libano teritoriją, Tel Avive sukelia tiktai juoką. Visi puikiai žino, kad Libano armija labai silpna, daugiau simbolinė ir realaus pasipriešinimo iš jos negalima tikėtis. Tuo labiau kad „Hisbollah“ atstovų yra Libano vyriausybėje.

Šiaip ar taip, Izraelis jau seniai nesusidūrė su tokia situacija, kai jo šiaurinė teritorija, ypač Haifos miestas nuolat apšaudomas „Hisbollah“ raketomis. Kol kas, nepaisant Izraelio oro ir raketų atakų prieš „Hisbollah“ bazes, norimų rezultatų pasiekti nepavyksta. Ši teroristinė organizacija turi savo sandėlius ir atramos taškus visame Libane, todėl juos sunaikinti labai sunku, o civilių gyventojų žūtis faktiškai neišvengiama. Žuvusiųjų skaičius Libane nuo Izraelio atakų pradžios jau pasiekė beveik 400 žmonių. O „Hisbollah“ lyderis šeichas Hasanas Nazraba pareiškė, jog, nepaisant Izraelio sausumos pajėgų įsiveržimo į pietinio Libano rajonus, raketų atakos prieš Izraelio miestus bus tęsiamos.

Šeichas netgi pagrasino, kad ir Tel Avivas susilauks raketų smūgio.

Šitokioje situacijoje, kai tarptautinė bendruomenė bando, kol kas be jokių rezultatų, bent jau pristabdyti abiejų pusių atakas, gana įdomiai atrodo Rusijos pozicija. Kažkodėl mažai kas atkreipė dėmesį į tai, jog tuo metu, kai Palestinos „Hamas“ smogikai pagrobė vieną Izraelio kariškį ir Izraelio pajėgos atakavo palestiniečių pozicijas Gazos ruože, į Maskvą buvo atvykusi Izraelio užsienio reikalų ministrė Cilė Livnė. Ji susitiko ne tik su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, bet ir su prezidentu V.Putinu. Po šio susitikimo V.Putinas pareiškė: „Labai džiaugiuosi galėdamas Maskvoje pasveikinti Izraelio užsienio reikalų ministrą. Mes bendraujame aukščiausiu lygiu nuolat“. Konsultuojantis Kremlių Artimųjų Rytų klausimais Artimųjų Rytų instituto prezidentas Jevgenijus Satanovskis labai įdomiai komentavo Rusijos ir Izraelio santykius. Pasak jo, nors Maskvoje ir lankėsi „Hamas“ lyderiai, dabar valdantys Palestinos autonomiją, Rusijos ir Izraelio santykiai yra ne tik normalūs, bet tiesiog puikūs, netgi geresni nei Izraelio santykiai su Vakarų valstybėmis. J.Satanovskis teigia, jog tiktai Rusija gali paveikti „Hamas“ nutraukti išpuolius prieš Izraelį, o Vakarų pasaulis to padaryti negali. „Palestiniečiai turi grąžinti pagrobtą kareivį, ir karinė operacija palestiniečių teritorijose baigsis tiktai tada, kai karys bus paleistas“, - sakė J.Satanovskis. Žurnalistų paklaustas, kas bus, jeigu pasitvirtins pranešimai, kad pagrobtas karys jau nužudytas, J.Stanovskis nedvejodamas atsakė: „Vadinasi, Gaza bus padengta asfaltu. O už jo gyvybę atsakys ne tik jį nužudę žmonės, bet ir tie, kurie planavo ir organizavo šią operaciją. Taigi „Hamas“ vyriausybė“.

J.Satanovskio pareiškimas rodo, kad Maskva dėl naujo Artimųjų Rytų konflikto žaidžia kažkokį savo ypatingą žaidimą.

© 2006 „XXI amžius“