|
Aš lietuvio nebijau ...
Ne aš pirmas po šia saule bandau suvokti, koks yra tikras lietuviškas charakteris, kokie, mes, lietuviai, esame, būtume, nusimetę, kaip prieryčio grybai, padedant saulei, voratinklius, kaukes nuo savųjų sielų. Ak, kiek daug kaukėtų aplinkui, veidmainių, klastūnų, ironiškų šaipūnų, pataikūnų, betgi kur rastum smagiau negu tarp savųjų, lietuvių?
Gal 50 metų įdėmiai bandau įžvelgti ne tik savosios, bet ir greta esančiojo sielos užkaborius ir gelmes, nes tik taip gali suvokti, kuo gali pasitikėti, o kuo ne atsakingą minutę, ne tik šventės valandomis.
Iš pirmo žvilgsnio svetimynas, gyvatdegis. Argi? Ar mes padorūs, kultūringi europiečiai, ar tik raudonmečio mutantai, bejausmiai, bemeiliai, begarbiai vergų palikuonys, klounai, kuriems viskas dzin? Ar tik Nagijevo stilius gali valdyti net laisvo lietuviškojo viešojo gyvenimo erdvynus? Nemanau.
Jeigu nenori įgyti priešų, nedaryk žmogui gera, patardavo studijų metais Vilniuje chirurgas Povilas Barkauskas ir... tekinom į operacinę, ir kiaurą parą ten, ir atvirai verkdavo po nenusisekusios operacijos.
Nupiešk, Gedeli, man, kaip tu moki, skelbimuką, progai pasitaikius iškoneveiksiu, 1977 metais Kelmės rajono Paprūdžių aštuonmetėje mokyklėlėje žaismingai tarstelėjo lituanistė Antanina Klimienė, bet paskutiniojo pažado niekuomet netesėjo.
Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu gyvulius, irgi iš anų metų Paprūdžiuose, tai Petro M. tiesa.
Tiesos netiesos žaismės...
Linksmos, padedančios gyventi, tobulėti, humoru vaidinamos kasdieniškos išmintingos žaismės, kurių pastaraisiais metais dar ir kaip stinga labiau negu vitamino C požiemio išgeltėliams.
Lietuviai tik inkščia, kad silpni, kad nemoka šiame pasaulyje gyventi. O gajūs kaip varputis. Kur nori padėk: prigyja ir Sibire, ir Australijoje, ir gyvens dar ne vieną tūkstantį metų, šventai teisus išmintingas istorijos žinovas Gintaro muziejaus Palangoje darbuotojas Kęstutis Damalakas.
2002 metais, išleidęs pirmąjį satyrinių eilėraščių rinkinį Būrai ir strasbūrai, nūnai suvokiau, kad derėtų tęsti toliau, neapleisti tarybinio lietuvio charakterio analitinių studijų, nevengiant ir autentiškos, išgyventos autoironijos, nes, žiūrėk, ir švinas nuo kojų, o ypač sielos nukrenta, kai imi linksmai klegėti iš savųjų negatyvių potyrių, gydo taip pat šauniai kaip poteriai. Jei gydytojaučiau, brūkštelėčiau ant pirmo laisvo stalo lopo: Juokimės, broliai ir sesės lietuviai, milijonai yra tik Juoko papildai! Netyčiukais ir susidėliojau pusšimčio puslapėlių rankraščius būsimajai enciklopedijai Mes tarybiniai lietuviai.
Keletą satyrinių eilėraščių cituosiu iš tomo Aš lietuvio nebijau
...Aš lietuvio nebijau,
Nuo gimimo savas,
Gyvatynus praėjau,
Klastūnus bučiavęs.
Aš lietuvio nebijau,
Nors jis pats skandina,
Skundžia, degina
Ir vėl užstalėn sodina.
Glosto, šypsosi, Ūmai smagią špygą rodo,
Iš pavydo taip ramiai
Už grašius išduoda.
Uždainuojame smagiai, Vakaras lyg teatras,
Ryto metą išgirstu:
Tu, Gedeli, latras!
Mes melavom viens kitam Bolševikų žodyj,
Tam gyvenime girtam
Saulėj naktį rodėm...
Aš lietuvio nebijau, Dar labiau lietuvės,
Skendęs, degęs atgijau,
Nors kranksėjo: Žuvęs!
Nežinau, ko čia daugiau Angelo ar velnio:
Aš lietuvis, man saugiau
Tarp savų, bekelnių.
Čia smagu: Parodyk man
Tą, kur kyšio neima,
Ir nebijo, pamanyk!
Lukiškių, net Seimo:
Viens su puse, du su puse,
O kai kam ir dešimt...
Nuo 1961-ųjų vasario, drįsdamas tiražuoti savo tekstus laiškus visiems, regėjęs ir sukinėjęsis net dešimčių sovietinių redakcijų virtuvėse, tikrai išmanau visą melo abėcėlę, tik apmaudauju, kad dabartinėse kai kuriose redakcijose jo irgi vežimais vežk, nes žurnalistiniai piratai, ypač amoralios žurnalistikos karaliūnai perka reikiamus akcentus, tad ir jaunųjų kolegų savigarbą. Šitaip auga sielaluošiai. Nes yra lietuviškieji sielalaužiai: ko nepadarė naši..., daro lietuviškas vaikštantis tualetas. Todėl ne tik aš klausiu:
Niekur iš šios žemės
Niekada nedingsim!..
Ar ilgai šioj žemėj
Lietuvą... vai-din-sim?
O kai vaidiname skaitytojams ir net sau:
...Patyriau daug skaudžiausių
Širdgėlų,
Nes neatskyriau
Kiaulių nuo lakštingalų.
Mes tarybiniai lietuviai...
Wiljams Jukos,
Galvos sukas,
Viskas šičia susivėlę,
Tad kartojame iš naujo
Asiliukų abėcėlę...
Negali, negali būti kitaip, nes ... toks jau būdas saviesiems savus išvelėti ir, kito sąskaita išsibalinus, sočioje užstalėje save temylėti. Save mylių paranojos dar iš Brežnevo eros:
Komunistėliai vis būrės
Mane už girtumą išpert,
Jiems vis reikėjo proto,
Man kalė viena negert!
(Nes... visada (!) neišgėręs Jų neprisiverčiau gerbt!)
Buvo toksai Klimo Šaukštas, O ir Kepurna madoj,
Į viską jie žvelgė iš aukšto,
O žmogų... paliko bėdoj.
Žlugo raudonas Las Vegas, Draugponiams tartume amen,
Betgi goduolį menkystą
Tarsi vasarmusį menam,
Kuris kasdieną vis bandė Meiliai kalbėti bandai,
Čia pat, minučiukę pagavęs,
Kando saviems lig rando!..
Ar šito neliudija ir pastarieji metai ką kąsti saviesiems? Gausinti vergų ir emigrantų gretas? Trečiasis kažkur tundroje žvengia: šyti lietūviai nimoka valditi sava valstibis, ani tik dūra stūmda...
Pinigai stumdo! Todėl elitas stumdosi viršūnėse. Ir stumdysis, kai kas negyvai, ir ne tik 2007-2013-aisiais...
Kol ES iždas bus atviras. O ką? Valingas ir galingas tas, kas turi pinigų, kartoja globalizacija, o pinigai niekada nekvepia ir visada nuplaunami išplaunami...
Šitai seniai aišku ne tik Palangoje. Bet lietuvis, šitas nenužudytasis ir nenužudomas varputis... Priešų liūdesiui:
...Ištirpsta skambūs kodeksai,
Tarsi sniegai savaime,
Tik neištirpsta Lietuvoj
Žmogus nelaimė.
Ogi tai ir yra laimė neištirpti!
Todėl ir juokiamės:
Su komunistais
Aš kovojau
Sykiu griuvau
Ir pagiriojau...
Arba:
Mums žadėjo
Žemėj rojų,
Masino
Komunizmu,
Už tą rojų
Sumokėjom...
Alkoholizmu.
Arba:
Mums nerodė
Saulės nei pasaulio,
Buvome garde
Kolūkių kiaulės
Už mažiausią
Komunistų algą
Pašeria ir būdavo
Suvalgo...
Štai ir atiteka iš ano amžiaus pseudo lietuviškasis charakteris:
Visi jau išmokom įspirti,
Bet niekas nenorim mirti.
Vis laukiam, kad kas nupirktų,
Nes retas tenorim... dirbti.
Visi būtume amerikonai, Sukrovę skalbinius Onai.
Mūsų sovietiniai ponai
Prabangai imlūs japonai!
Tarybinis lietuvaitis balsuoja,
Po to pravirkęs galvoja...
...Jie bijo kiekvienas mirti.
...Bet priverčia kitą spirti.
Mes tarybiniai lietuviai...
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Palanga
© 2006 XXI amžius
|