|
|
Pamąstymai
minutės tyloje
Į Lietuvą sugrįžo prelatas Mykolas Krupavičius
(1885-1970), kurio palaikai, vykdant jo valią, saulėtą rugsėjo 23
dieną buvo perlaidoti Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios
šventoriuje Kaune. Ši šviesi asmenybė, ištikima Lietuvos laisvei
ir jos gerovės siekiams, tapo tikro valstybininko pavyzdžiu; jo
aktyvi politinė veikla padėdavo savo šaliai sunkiausiu jos laikotarpiu.
|
|
|
Asmenybės
raiškos bruožai
Šiandieniniam žmogui gyvenimo įvairovėje kartais
tenka ir pasiklysti. Kasdieninės veiklos tempai, blaškymasis informacijos
gausoje, racionalaus pastovumo ir tvirto nusistatymo stoka mums
trukdo nuodugniau įsigilinti į savąjį aš ir maksimaliai išnaudoti
proto galias bei sugebėjimus. Žmogaus prigimtyje iš anksto užkoduoti
saviti išskirtiniai ypatumai, kuriuos vadiname gabumais ir talentais,
gali iš lėto vystytis ir tobulėti arba spontaniškai išryškėti. Tačiau
tam būtinos atitinkamos sąlygos. Pirmoji, pati pagrindinė sąlyga
yra intensyvi veikla, nukreipta į aiškiai užsibrėžtą tikslą. Tik
kryptingoje veikloje išryškėja tam tikri gabumai, atsiskleidžia
galimybės saviraiškai. Šitaip iškyla žymios asmenybės: mokslininkai,
menininkai, politikai, valstybės veikėjai...
|
|
|
Tikėjimo,
vilties, meilės vėliava
Pasaulis pilnas simbolių ir sakralumo. Jie daugiau
nei akivaizdūs reginiai atspindi gyvenimo esmę bei prasmę. Kiekviena
tauta ir valstybė išreiškia ir įamžina save trimis ženklais: vėliava,
herbu ir himnu.
Lyriški lietuviai iš prigimties yra simbolikai.
Mūsų kalbos žodis vėliava yra bendrašaknis magiškajam sakralui
vėlei. Algirdas Julius Greimas aiškina: Turint galvoje, kad vėlių
valdovas yra karo dievas, visai suprantama, kad kiekviena lietuvių
gentis žygiuoja į kovą su savo vėliava, su visais savo mirusiais,
semdamos iš jų jėgos ir dvasios. DLK karių pulkai buvo vadinami
vėliavomis.
|
|