Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Prisiminimai apie pakilaus ir skambaus žodžio poetą

Kazio Inčiūros 100-osioms gimimo metinėms

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

Anykščių rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Kazys Inčiūra

Spalio 8 dieną minėsime įvairiapusio talento kūrėjo – poeto, dramaturgo, prozininko, operų libretų autoriaus, vertėjo, radijo diktoriaus, aktoriaus Kazio Inčiūros 100-ąsias gimimo metines.

K.Inčiūra gimė 1906 m. spalio 8 d. Vidugirių kaime, Troškūnų valsčiuje, Petro Inčiūros ir Eleonoros Rimavičiūtės-Inčiūrienės šeimoje. Mokėsi Troškūnų ir Vašuokėnų pradinėse mokyklose, Panevėžio gimnazijoje. Studijavo Kauno universitete, lankė dramos studiją (A.Sutkaus kursas). Rašyti pradėjo trečioje klasėje. Pirmasis patarėjas buvo mokytojas M.Grigonis.

Iš pat mažens K.Inčiūrą žavėjo knygos ir teatras, todėl visus tolesnius gyvenimo metus jis paskyrė literatūrai ir scenai. Savo autobiografijoje K.Inčiūra rašo:

Kas davė pradžią? Kas paskatino? Nežinau. Gal mamos dainos ir pasakos, kurių jinai mokėjo devynias galybes? Gal seserų darželiai ir brolių muzika? Gal Vidugirių laukai, miškeliai ir Vašuokos kloniai? Gal ilgesys, atėjus vakarui į tylų gimtinės vienkiemį… (Tarybų Lietuvos rašytojai. V., 1977. T.1. P. 346).

1928 metais pasirodė pirmoji poeto eilėraščių knyga „Su jaunyste“. Vėliau išleisti kūriniai: apsakymų knyga „Fatima burtininkė“ (1929), eilėraščių rinkinys „Tyliųjų saulėlydžių žemėj“, romanas „Ant ežerėlio rymojau“ (1930), apsakymai „Mylinčios moterys“ (1931). Šv. Kazimiero draugija išleido K.Inčiūros eilėraščių knygelę „Baltieji raiteliai“ (1935), liaudies sakmių ir padavimų motyvais pasirodė „Padavimai“ ir trijų dalių apysaka, misterija su prologu „Trys talismanai“ (1936), apsakymai „Obelys žydi“ (1937). 1944 metais „Sakalo“ leidykla Kaune išleido „Vincą Kudirką“.

K.Inčiūra parašė libretus operoms „Gražina“, „Trys talismanai“, pjesę „Savanorio duktė“. Reikšmingi pokario veikalai – pjesė „Žemaitė“ ir poetinė drama „Gulbės giesmė“.

K.Inčiūros pjeses vaidino Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos teatrai. Jis dirbo aktoriumi Kauno ir Vilniaus teatruose – yra sukūręs per 30 vaidmenų. Buvo radijo diktorius, skaitovas.

Poetas K.Inčiūra buvo nuolatinis Anykščiuose vykusių renginių dalyvis. Tai liudija Anykščių bibliotekos Kraštotyros dokumentų fonde saugomi poeto laiškai, rašyti bibliotekininkėms. K.Inčiūra Anykščiuose buvo labai laukiamas ir nuolat kviečiamas.

1968 m. liepos 2 d. laiške poetas bibliotekos darbuotojoms rašo:

Sveikos, gyvos,
mielos anykštietės!

Jau ir vandens gerokai nuplaukė, o Jūsų kraštotyrininkų vakaronės įspūdžiai ir šiandien tebegyvi. Labai jau buvo ir linksma, ir smagu, ir prasminga! Kad būtų gyvas Vienuolis, kaip Jisai būtų džiaugęsis!

Jei kas nors padarė nuotraukų, labai prašyčiau kaip nors nutverti ir vieną kitą man atsiųsti. Nebūtinai, kur aš esu. Norėčiau Jus visas matyti, kurios triūsiate bibliotekoje ir muziejuje.

Linkiu gražios vasaros Jums asmeniškai, visoms, kurios kasdien klausotės Šventosios šniokštimo ir kurios kasdien kopiate laiptais į mūsų brangųjį Antanų muziejų.

Jūsų Kazys Inčiūra

Poetas dažnai atvykdavo į Anykščius. Gavęs pakvietimą, visada parašydavo atsakymą, galės atvykti ar ne. Jei ne, tai visada paaiškindavo neatvykimo priežastį.

1970 m. gruodžio 12 d. laiške K.Inčiūra rašo:

MIELOSIOS MŪSŲ
BIBLIOTEKININKĖS!

Naktį grįžau iš Anykščių (iš Bronės Buivydaitės minėjimo, kuriame mačiau ir Tamstų atstoves ją besveikinančias), o rytą gavau Tamstų malonų laišką-kvietimą.

Deja, į Knygos šventę šį kartą pas Tamstas nuvykti negalėsiu, nes gruodžio devynioliktą – Kauno dramos teatro 50 metų jubiliejus. Reikės būti ten. (Kauno dramoje pastatyta keletas mano scenos veikalų: „Vincas Kudirka“, „Gimtoji žemė“, „Žemaitė“. Kaune žengta ir pirmieji aktoriaus žingsniai, režisuojant A.Sutkui, K.Glinskiui, B.Dauguviečiui ir Andriui Olekai-Žilinskui.)

Antra vertus, neseniai pasitikrinau sveikatą. Sušlubavo širdis – patariama dažniau pagulinėti, pasisaugoti, pasigydyti, o mažiau važinėti...

Linkiu, kad Jums tikrai pavyktų Knygos šventė.

Prašau ir mano vardu nuoširdžiausiai pasveikinti visus šventės dalyvius ir svečius.

Apkabinu Jus

Jūsų Kazys Inčiūra

Besklaidydama K.Inčiūros laiškus, radau 1972 m. kovo 11 d. laišką, kuriame poetas Anykščių bibliotekininkėms daug rašo apie savo, kaip dramaturgo, darbą:

(…) Pastaruoju metu dirbau dramaturgijos srityje, rašiau eiliuotas pjeses – na, ir įklimpau!

Štai jau ar ne treji metai, kai Jaunojo žiūrovo teatras Vilniuje yra numatęs statyti mano „Gulbės giesmę“. Vyr. teatro rež. Vyt. Čibiras šiemet pagaliau jau paskelbė vaidmenų paskirstymą, rudenį numatoma premjera, bet ar jinai įvyks, dar nežinia. Kiek girdėjau, šiuo metu pertvarkoma ne vieno mūsų teatro vadovybė ir berods dar nepaaiškėjo, ar Jaunimo teatro vadovas pasiliks tose pat pareigose. Jeigu ne – ir mano „Gulbės“ reikalai neaiškūs. Gerai dar, kad pačiose Naujųjų metų išvakarėse paskelbti jaunimui pjesių konkurso rezultatai, įvertinta „Gulbės giesmė“, kuriai, tiesą sakant, atidaviau nemažai sveikatos. O leidėjai (net autoriaus labui) paprastai pataria, kad pjesė visų pirma pasirodytų scenoje ir tiktai vėliau būtų išleista.

Arba vėl. Štai šiemet Šiauliai buvo numatę atnaujinti mano „Eglę žalčių karalienę“, parodyti ją televizijos žiūrovams, bet Šiaulių teatro vyr. režisierius M.Karklelis, kaip rašo man iš Šiaulių, „atsidūrė Kauno dramos teatre. Tokiu būdu visi tie gražūs planai sutriko ir žuvo…“

Turiu dar parašęs ir trečiąjį scenos darbą. Tai – „Broliai juodvarniai“. Kompozitorius V.B. pasišovė pagal jį sukurti operą. Bandė kurti, laikas plaukia, o ar įstengs – nežinia. „Brolius juodvarnius“ esu davęs ir vienam dramos teatrui. Žadėjo statyti, žadėjo kalbėtis, bet dar tebetyli. Irgi jau ar ne treji metai…

Tai tokios tokelės mano padangėje. (…)

Jūsų Kazys Inčiūra.

Atidavęs daug sveikatos „Gulbės giesmei“, gyvas būdamas jos pastatymo autorius nesulaukė. Aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė prisiminimuose apie K.Inčiūrą rašo: Man neapsakomai graudu, nes aš labiausiai nusikaltau Kaziui Inčiūrai, kad pastačiau jau jam mirus „Gulbės giesmę“. (…) K.Inčiūra yra suvaidinęs gražių vaidmenų. Man teko būti jo partnere A.Ostrovskio „Miške“. Jis vaidino Nesčiastlivcevą, puikiai vaidino. Taip stengėsi, taip jaudinosi dėl spektaklio sėkmės, kad jam net delnai prakaitavo. (…) Kai ką darydavo, visą save atiduodavo.

K.Inčiūra mirė 1974 metais Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. Poeto Eugenijaus Matuzevičiaus rūpesčiu išleistos trys knygos: „Stirnų šaltinis“, „Gulbės giesmė“, „Beržai už sodo“ ir pasakų knygelė „Eglės žiedas“.

Išeidamas nepasiimsiu saulės,

Nė vieno žiedo iš visų žiedų, –

Paliks nepaliestas ir kupinas pasaulis

Linksmybės, lobių, grožio ir aidų.

Nepasiimsiu net ir tavo meilės

(Tai visa, ką laimėjęs čia esmi),-

Liks liūdnos knygos, nebaigtos liks eilės,

Tiktai mana kančia išeis su manimi.

(Inčiūra K. „Išeidamas“ // Stirnų šaltinis. V., 1979. P. 220)

K.Inčiūros atmintinai datai pažymėti Anykščių viešoji biblioteka nutarė išleisti prisiminimų knygą apie šį savo kraštietį. Knygoje spausdinami poeto dukterėčių Aldonos Inčiūraitės-Samuolienės ir Irenos Uzdrienės atsiminimai, rašytojų Antano Drilingos, Kęstučio Arlausko pasakojimai, bibliotekininkių įspūdžiai iš Anykščiuose vykusių renginių, kuriuose dalyvavo poetas. Skaitytojai ras prof. Aldonos Prašmantaitės, ilgametės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Onos Bartulytės, žurnalistės Kristinos Grabytės, poeto, tremties draugo Artūro Flikaičio bei kitų autorių straipsnių. Knygoje sudėti laiškai ir nuotraukos iš Anykščių viešosios bibliotekos Kraštotyros dokumentų fondo, dukterėčių asmeninių albumų.

Ilgametė Anykščių viešosios bibliotekos darbuotoja Bronė Gvozdienė parengė K.Inčiūros bibliografiją. Bibliografijos rodyklės chronologinės ribos – 1922-2004 metai. Skaitytojas ras informacijos apie poeto išleistas knygas, spausdintus eilėraščius bei kitus kūrinius rinkiniuose ir periodikoje, dainas pagal K. Inčiūros žodžius, lite-ratūrą apie jį ir t.t.

Poetas E.Matuzevičius apie K.Inčiūrą yra pasakęs: „Tai buvo pakilaus ir skambaus žodžio poetas, kurio širdis liejosi tikra didele meile poezijai, teatro menui, gėriui ir grožiui, gimtajai žemei, mūsų dvasinės kultūros ištakoms“.

Tikime, kad, pasitinkant poeto K.Inčiūros 100-ąsias metines, prisiminimų knyga, kurioje spausdinami jau skelbti ir niekur nespausdinti žymių žmonių, jį pažinojusių bei artimų žmonių prisiminimai bei kita archyvinė medžiaga, bus graži dovana visiems, kurie neabejingi literatūrai ir teatrui. Apie tokį žmogų verta visiems daugiau žinoti.

© 2006 „XXI amžius“