| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kad neliktų užmirštų... Gintaras Lučinskas, Alytaus apskr. A.Juozapavičiaus
Prieš kelerius metus Lietuvos laisvės kovų dalyvio poeto Boleslovo Mačionio broliui vilniečiui Vytautui kilo sumanymas atnaujinti ir išplėsti Daugų memorialą, jame įamžinti nuolatinius ar laikinus prieškarinio Alytaus apskrities Daugų valsčiaus gyventojus partizanus, kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę bei Dauguose išniekintus. Rugsėjo 24 dieną, saulėtą sekmadienio rytą, iškilmingo renginio dalyviai rinkosi Dauguose prie bažnyčios. Dievo Apvaizdos bažnyčioje parapijos klebonas kun. Vidutis Jelinskas aukojo šv. Mišias. Po šv. Mišių svečiai, laisvės kovų dalyviai, kariškiai, šauliai ir bendruomenės nariai atėjo į kapines, kuriose prie atnaujinto memorialo vyko minėjimas. Buvęs politinis kalinys monsinjoras Alfonsas Svarinskas kalbėjo apie žuvusių partizanų aukos prasmę ir linkėjo atgimti dvasiškai bei kurti naują Lietuvą, paskui pašventino memorialą. Paminklo akmeninėse plokštėse iškalta šimtas naujų pavardžių. Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono pučiamųjų orkestras Geležinis vilkas atliko Lietuvos himną, tylos minute buvo pagerbtas žuvusiųjų atminimas, garbės salvių šūviai sudrebino tylą. Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Vrubliauskas priminė žuvusių didžiavyrių kovas už laisvę ir palinkėjo, kad neišblėstų tikėjimas ateitimi, mūsų valstybės gerove, norai prasmingai dirbti. Vytautas Mačionis apžvelgė partizaninių kovų, kurių ištakos siekia dar 1940 metus, eigą. Pradžią Geležinio vilko Lietuvos partizanų (GVLP) pogrindinei organizacijai 1940 m. spalio 1 d. davė grupė Daugų valsčiaus patriotų, vadovaujamų pašto viršininko Petro Juonio. Lapkričio 17 dieną valsčiuje jau veikė 10 skyrių (Sokonių, Daugų, Dvarčėnų, Atžalyno, Vėžionių, Skabeikių, Žvirgždėnų, Užukalnių, Bukauciškių ir Geidukonių), kurie sudarė GVLP Daugų apygardą. Vos per kelis mėnesius pogrindžio sąlygomis suburta masinė antisovietinė organizacija, kuriai vien Daugų valsčiuje priklausė 195, Alytuje 100 narių, tarp jų septyni milicininkai, o visoje Dzūkijoje apie 700 narių. Ir ją sukūrė ne kokie nors žinomi politikai, kariškiai ar inteligentai, kurie sovietų buvo represuoti, įbauginti ar kitaip izoliuoti, o paprasti valstiečiai, daugiausia buvę šauliai ir tautininkų partijos nariai, moksleiviai. 1941 metais prasidėjus karui, Daugų ir Dvarčėnų aktyvistai užėmė Daugų miestelį, tačiau nuo rudųjų okupantų kulkų žuvo Alfonsas Petružis (g. 1914) ir Juozas Pūtys (g. 1906). Pokaryje susikūrė partizanų būriai, buvo įkurta Geležinio vilko tėvonija, kurios vienas žymiausių vadų buvo Vaclovas Voveris-Žaibas. V.Mačionis apgailestavo, kad dar ne apie visus žuvusiuosius surinkta informacija, kvietė ir kitose seniūnijose įamžinti laisvės kovotojų atminimą. Jis padėkojo visiems, kurie prisidėjo lėšomis ir darbais prie memorialo atnaujinimo ir renginio organizavimo. Legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksė Skokauskienė kalbėjo, kad mums reikėtų atsigręžti į laisvės kovų laikotarpį ir pamatyti, koks tai buvo pilietiškumo pavyzdys ir tėvynės meilės išraiška. Juk partizanai atidavė didžiausią auką už ateities Lietuvą savo gyvybes. Labai svarbus ir mūsų visų indėlis, nes ateities Lietuva kuriama dabar. Buvusi A.Ramanausko-Vanago ryšininkė Izabelė Skliutaitė-Navarackienė-Ramunė poezijos posmais ir eilėmis prisiminė žuvusius kovos draugus, o Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio Vilnelė dainininkai atliko keletą partizanų dainų. Visų nuotaika buvo pakili ir šventiška, tačiau tenka apgailestauti, kad, išskyrus būrelį uniformuotų Daugų jaunųjų šaulių, renginyje nebuvo moksleiviško amžiaus jaunimo, nors būtent tokie renginiai ir yra pilietiškumo mokyklos pradžia. Daugai, Alytaus rajonas Autoriaus nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |