|
Džinsinė revoliucija Baltarusijoje tęsiasi
Rugsėjo 16 dieną Baltarusijos sostinėje Minske opozicijos vadovai vėl surengė koncertą. Šį kartą jis buvo pavadintas Džinsų švente ir turėjo parodyti visiems, jog kovo mėnesį prasidėjęs sąjūdis už demokratinę Baltarusijos ateitį vis dar tęsiasi.
Kaip ir praeitą kartą, visi dalyviai buvo kviečiami atvykti į Tautų draugystės parke esančią aikštę, tačiau įvykiai susiklostė kiek kitaip. Galbūt dėl organizatorių neapdairumo, o gal ir dėl valdžios struktūrų paskleistos dezinformacijos žmonės pradėjo rinktis ne 16, o 14,30 val. ir ne parke, o prie kino teatro Spalis.
Tarp susirinkusiųjų buvo jaučiama nepasitikėjimo atmosfera, kurią smarkiai sustiprino gausus milicininkų ir, kas visai tikėtina, persirengusių saugumiečių būrys. Džiugino bent jau tai, kad pastarieji, nenorėdami skirtis nuo susirinkusiųjų, irgi buvo priversti dėvėti džinsus. Dėl neva techninių priežasčių neveikė metro stotis Mokslų akademija. Tai tapo papildoma kliūtimi ne tik keliaujantiems į renginį, bet ir kitiems Minsko gyventojams. Neretai jų akyse galima buvo įžvelgti baimę ir išgirsti: O kas atsitiko?
Tačiau, nepaisant visų nesklandumų, Tautų draugystės parke 16 val. susirinko apie du tūkstančius žmonių. Koncerto organizavimas išties buvo puikus: įrengtos šiukšlių dėžės, keletas biotualetų, žiūrovai paraginti visiškai atsisakyti alkoholio.
Tačiau šį kartą kiek pakito renginio apipavidalinimas. Nebebuvo garsių šūkių Už laisvę! Vietoj jų keturi milžiniški per pastaruosius dešimt metų dingusių žymių politikų ir žurnalistų portretai, trys Minsko ir viena Europos Sąjungos vėliava. Kaip ir praėjusį kartą, šen bei ten šmėstelėdavo balta raudona balta vėliava, iškildavo į orą tokių pat spalvų juostelės, oro lėktuvėliai...
Kaip ir žadėjo organizatoriai, susirinkusiųjų laukė nemažai staigmenų. Šį kartą pirmieji atlikėjai grojo ne roko, o fanki stiliumi. Tačiau muzika ir šokiai tądien nebuvo svarbiausi. Daug svarbiau buvo prisiminti tuos, kurie nebijojo ir žuvo už laisvę. Netgi nuskambėjo mintis, jog Mozei Dievas padiktavo ne Dešimt, o vienuolika Įsakymų. Paskutinis iš jų skelbė: Nebijok.
Ir rugsėjo 16-osios dalyviai nebijojo: skaitė kovo įvykių Spalio aikštėje dalyvių dienoraštį, ragino sunaikinti režimą, kuris Baltarusijoje varžo laisvę. Kalbėdamas miniai buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Milinkevičius atsiprašė žmonių, jog opozicija ne visada aktyviai kovoja prieš valdžią.
Deja, 18 val., po politikų pasisakymų ir vos spėjus sudainuoti kelias dainas, aikštėje staiga dingo elektra, viskas nutilo... Keletas aktyvesnių narių bandė protestuoti, skanduoti šūkius: Tegyvuoja Baltarusija!, tačiau milicininkai išstūmė juos iš aikštės. Žmonės pradėjo skirstytis, bet viltis jų širdyse neužgeso juk šis kartas, kai jie susirenka kartu, nepaskutinis.
Andrejus Žukovskis
© 2006 XXI amžius
|