|
Kai trūksta padorumo
Lietuvoje veikianti televizija, pasivadinusi LNK (t.y. Laisvas nepriklausomas kanalas), savo antireliginiais išsišokimais jau seniai šokiruoja katalikiškos Lietuvos žiūrovus. Tai buvo ir dažni humoristiniai dvasininkų personažai neseniai jau nutrauktoje Dviračio žynios laidoje, ir be reikalo skandalingai pateikiami vieno ar kito kunigo nežymūs nusižengimai ar ydos, ir pasityčiojimai iš garbingojo popiežiaus Jono Pauliaus II ligos. Bet lapkričio 14 dieną vykusi laida Jeigu buvo tikras akibrokštas visai Lietuvai, kuri, bent oficialiai, yra katalikiška.
Aišku, diskutuoti apie Katalikų Bažnyčios veiklą galima ir netgi skatintina. Juk išties būtų įdomu pakalbėti, pavyzdžiui, apie socialinę Bažnyčios veiklą ir jos poveikį visuomenei, apie socialinio teisingumo vykdymo galimybes padedant Bažnyčiai, apie jos darbus, pastoracijos sunkumus šiuolaikiniame pasaulyje ir pan. Bet tai turėtų būti daroma dalyvaujant kompetentingiems diskusijos dalyviams, vedant civilizuotą dialogą. Negalima studijoje pasisodinti nieko su Bažnyčia bendra neturinčius asmenis ir klaidinti televizijos žiūrovus (ar radijo klausytojus), o dar labiau skleisti katalikų tikėjimo ir visos Katalikų Bažnyčios neapkenčiančio buvusio kunigo pyktį. Tai yra tikrai neetiška ir nesąžininga.
Norint pamatyti katalikams nepriimtiną ir nesąžiningą televizininkų žaidimą, norėtųsi jiems užduoti keletą klausimų:
1) Ar pasaulietinė televizijos laida turi moralinę teisę diskutuoti Bažnyčios vidaus klausimais?
2) Ar pasaulietinė televizijos laida turi moralinę teisę diskutuoti Bažnyčios vidaus klausimais su tokiu diskusijos dalyvių sąstatu, kuris jau iš anksto priešiškai nusiteikęs Bažnyčios atžvilgiu?
3) Ar pasaulietinė televizijos laida turi moralinę teisę diskutuoti Bažnyčios vidaus klausimais prieš tikėjimą nukreipta įžūlia forma?
4) Ar pasaulietinė televizijos laida turi teisę diskutuoti Bažnyčios vidaus klausimais, jei ji remiama Europos Sąjungos pinigais ir LR Vyriausybės lėšomis?
Į visus šiuos klausimus, mąstant objektyviai, galima atsakyti tik neigiamai: ne, pasaulietinė, nekatalikiška televizijos laida neturi moralinės teisės diskutuoti Bažnyčios vidaus klausimais, neturi teisės, nepasikvietusi Katalikų Bažnyčios atstovų į tokią laidą, įžūliai ir įžeidžiančiai kalbėti, neturi teisės vesti neprofesionalios, netgi šmeižikiškos kurios nors grupės piliečių (šiuo atveju, katalikų bendruomenės) atžvilgiu laidos, jeigu ji yra remiama visų piliečių, t.y. visos šalies ar šalių sąjungos valdžios pinigais.
Jeigu laida Jeigu nusprendė ciniškai sujaukti žmonių protus, bent iš mandagumo (kurio laidos kūrėjai, deja, kaip atrodo, visiškai neturi) turėjo pasikviesti nors vieną pašnekovą, ginantį katalikiškas nuostatas. Nors jam būtų buvę labai sunku jis turėtų būti nusiteikęs kaip pirmųjų amžių krikščionis pakliūti į liūto narvą ir ten būti sudraskytas ne liūtų, o naujųjų pagonių. Visiškai aišku, kad pakviestas paprastas, teologijos mokslo nesimokęs žmogus (o toks, pagal laidos sumanytojų užmačias, laidoje ir buvo surastas), net ir nuoširdžiai norėdamas pasitarnauti Bažnyčiai, agresyviam vedėjo tonui atsispirti tikrai negalės. Ir vargu ar norės. Nes kunigų vedybų, kaip ir moterų kunigių klausimas senas kaip pasaulis. Jis yra skandalingas, šokiruojantis, bet Bažnyčios apsisprendimui nė kiek nepadeda. Kai ponas Jonas Banys, laidos vedėjas, kreipiasi (net kelis kartus) į poną Bačkį, tas kreipinys jau iškart parodo besikreipiančiojo mąstymo ir išprusimo lygį. Ir net ne tai. Tai vedėjo pasąmonėje paslėptos, bet į paviršių aiškiai išsiveržiančios neapykantos Katalikų Bažnyčiai ir jos vadovams išraiška, taip pat tikinčių žmonių jausmų paniekinimas nuolat kalbant apie Bažnyčią, kaip bankrutuojančią įmonę, esą Bažnyčia, lyg koks uabas, negali nusistatyti savo vidaus taisyklių. Į šiuos įžeidinėjimus buvo tuoj pat atsakyta: savo pareiškimu atsiliepę Bažnyčios hierarchai nurodė, kad laidos vedėjo pateikti tendencingi klausimai žiūrovus skatino užimti išankstinę neigiamą poziciją Bažnyčios atžvilgiu, o tai galima vertinti kaip nepakantumo ir netolerancijos tikinčiųjų bei religinių bendruomenių atžvilgiu skatinimą. Lietuvos vyskupams ypatingą susirūpinimą kelia faktas, kad projektas, pagal kurį parengta minėta televizijos laida, yra remiamas ir finansuojamas Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o projekto partneris yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Todėl Lietuvos Vyskupų Konferencija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą prašydama išsiaiškinti, ar minėta televizijos laida nedezinformavo Lietuvos gyventojų dėl diskriminaciją draudžiančių įstatymų taikymo apimties ir neskatino netolerancijos bei nepakantumo religinių įsitikinimų, kurie patenka į tų pačių ir kitų įstatymų saugomų žmogaus teisių apibrėžtį, pagrindu.
Nors laidos kūrėjai tyčiojosi iš Bažnyčios, tačiau ji LNK laidos aktualią temą moterų kunigystės klausimą yra seniai išsprendusi: ir popiežius Jonas Paulius II yra ne kartą sakęs, ir Benediktas XVI patvirtinęs, kad Katalikų Bažnyčia niekada neįteisins moterų kunigystės, nes Kristus paskyrė tik apaštalus vyrus, vėliau kitus vyrus paliko jų vietoje. Išspręstas ir kitas visiems labai rūpintis klausimas, vis keliamas šiais laikais, kunigų celibatas. Kaip tik praėjusią savaitę popiežius Benediktas XVI su Romos kurijos pareigūnais tai aptarė ir pareiškė, kad nepateisina elgesio žmonių, davusių pasižadėjimą visam gyvenimui laikytis celibato ir jį sulaužiusių. Kaip ir santuokoje: susituokęs ir neišlaikęs savo žodžio nėra padorus žmogus. Bažnyčioje yra žymiai svarbesnių nei moterų kunigystės ar vedusių kunigų klausimai, kuriuos vis primeta tam tikri Bažnyčiai svetimi ir net priešiški sluoksniai. Europos krikščionys yra paliesti sekuliarizacijos, ateizmo, reliatyvizmo ir nihilizmo bei kitų modernių laikų procesų. Todėl vėl iš naujo iškyla evangelizacijos šiame kontinente klausimas.
© 2006 XXI amžius
|