Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kremliaus mumijų reikalai

Partijos ir vyriausybės vadai prie Lenino ir Stalino mauzoliejaus Maskvos Raudonojoje aikštėje. 1961 m. spalio 28-oji buvo paskutinė diena, kai mauzoliejuje gulėjo abu diktatoriai. Po kelių dienų Stalino palaikų čia nebeliko

Tam, kad pašalintų iš mauzoliejaus Maskvos Raudonojoje aikštėje ten paguldytą balzamuotą bene didžiausią XX amžiaus nusikaltėlį Josifą Staliną, prireikė šešerių metų. Tuo tarpu Lenino, nors jo nusikaltimai ne ką mažesni nei Stalino, mumija tebeguli tame griozdiškajame statinyje jau daugiau nei 60 metų. Stalino kūnas buvo patalpintas į mauzoliejų 1953 metais. Dargi XX SSKP suvažiavimas, kuriame buvo atskleistos jo piktadarybės, nesiryžo išmesti Stalino palaikų. Laikas tam atėjo 1961 metais, kai spalio 17-31 dienomis vyko XXII SSKP suvažiavimas. Jau po SSKP generalinio sekretoriaus N.Chruščiovo labai ilgo pranešimo, kuriame negailėta kritikos Stalinui, žodžio „paprašė“ Leningrado apskrities pirmasis sekretorius Spiridonovas.

Vis nauji KGB užkulisiai

Rusijos politinės istorijos muziejuje Sankt Peterburge buvo atidaryta gana neįprasta ir keista paroda: „SSRS KGB: žmonės, likimai, specialiosios operacijos“. Aišku, toje parodoje neatskleidžiamos pagrindinės čekistų piktadarybės, masinės žudynės, trėmimai bei panašūs. Tačiau visuomenei buvo pateikti ilgus metus slėpti kai kurių specialiųjų KGB operacijų neįtikėtini istoriniai faktai. Vienas jų – tas, jog „apsiausto ir durklo riteriai“ kažkodėl ryžosi atskleisti visuomenei, kaip buvo sunaikinti Hitlerio ir jo žmonos Evos Braun bei Trečiojo Reicho ideologo Jozefo Gebelso, jo žmonos ir jų penkių vaikų palaikai.

Metodai nesikeičia

Aleksandras Litvinenka ligoninėje AFP nuotrauka

Visame demokratiniame pasaulyje vėl kilo skandalas dėl KGB šnipų veiklos. Netgi tose valstybėse, kurių vadovai visokiais būdais pataikauja dabartiniam Kremliaus valdovui, senam kadriniam KGB šnipui prezidentui V.Putinui. Kremliaus pareigūnai neslepia pasipiktinimo dėl buvusio aukšto KGB (FST) karininko papulkininkio Aleksandro Litvinenkos apnuodijimo. A.Litvinenka pabėgo į Londoną 2001 metais, kai jam grėsė suėmimas dėl prezidento V.Putino kritikos ir žmogaus teisių laužymo. Po kurio laiko jam buvo suteikta Didžiosios Britanijos pilietybė.