Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Laukiant Popiežiaus vizito į Turkiją

Mindaugas BUIKA

Šv. Sofijos (Hagija Sophia) muziejus Stambule, kuris Bizantijos laikais buvo pagrindinė Konstantinopolio katedra

Nerimą keliantys ekstremistų išpuoliai

Popiežiaus Benedikto XVI kitą savaitę įvyksianti pastoracinė ir piligriminė kelionė į Turkiją kelia ne tik didžiulį tarptautinį susidomėjimą, bet taip pat ir nerimą dėl saugumo bei galimų incidentų. Savo penktojoje užsienio kelionėje Šventasis Tėvas nuo lapkričio 28 iki gruodžio 1 dienos pirmą kartą lankysis musulmoniškoje šalyje, kurioje, kaip ir visame islamo pasaulyje, pastebimai didėja priešiškumas krikščionybei. Štai Turkijoje vasario mėnesį buvo nužudytas 60-metis italų kunigas Andrea Santoras, vėliau pasikėsinta į dar du katalikų dvasininkus.

Vienybės dvasia tarnavęs Dievui ir žmogui

Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas švenčia 80-ąsias gimimo metines

Justas JASĖNAS,

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikas

Vyskupas emeritas Juozas Preikšas Artūro ŠULCO nuotrauka

Kaune gyvenantis ir Šv. Antano Paduviečio parapijoje besidarbuojantis buvęs antrasis Panevėžio vyskupijos ordinaras, šiuo metu vyskupas emeritas Juozas Preikšas lapkričio 22 dieną pasitiko garbingą 80-ųjų gimimo metinių jubiliejų. Šia proga džiaugiamės su visais Panevėžio vyskupijos tikinčiaisiais, prisimename ganytojo darbus, kurie padėjo sustiprėti dvasiškai, sąmoningiau tikėti, nuoširdžiau tarnauti. Ganytojas Panevėžio vyskupija rūpinosi lemtingu laikotarpiu, kai Lietuva siekė laisvės, kai per visą šalį aidėjo Sąjūdžio mintys. Jam visur teko sakyti paguodžiančius, drąsinančius, stiprinančius žodžius, atkurti daugelį reikalingų, sovietmečiu sunaikintų bažnytinių organizacijų. Taip per dvylika metų paūgėta, atsitiesta, vietinė Bažnyčia išvesta iš pogrindžio, pradėtos kurti tikinčiųjų bendruomenės. Dievui laiminant ir geriems žmonėms padedant, iš tiesų daug nuveikta. Visa tai džiugina ir paties ganytojo širdį.

Su giesme žengiantys...

Kun. Saulius STUMBRA

Šv. Mišios seminarijos koplyčioje

Artėjant Šv. Cecilijos, bažnytinės muzikos globėjos, šventei, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje lapkričio 20 dieną rinkosi vyskupijos vargonininkai – Šv. Cecilijos draugijos nariai.

Susirinkę į visuotinį susirinkimą paminėti jau trečių atkurtos Šv. Cecilijos bažnytinės muzikos draugijos metinių, vargonininkai pirmiausia dalyvavo atviroje chorinio meistriškumo pamokoje, kurią vedė Klaipėdos universiteto profesorius, kompozitorius Gediminas Purlys. Paskaitos metu repetuotos giesmės, mišių dalys, profesorius dalijosi savo ilgamete chorvedžio, dirigento patirtimi.

Aukštaičiai pagerbė buvusį savo vyskupą

Bronius VERTELKA

Vyskupą emeritą Juozą Preikšą sveikina G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė

Trylika metų Panevėžyje vyskupu darbavosi iš Zanavykijos, Šakių krašto, kilęs Juozas Preikšas. Pagerbti jį, sulaukusį 80-ojo gimtadienio, lapkričio l6-ąją rinkosi žmonės į Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salę. Čia įvyko pirmasis renginys neseniai duris atvėrusioje knygų šventovėje. Norinčių patekti į salę, pabūti su tebemylimu ir tebelaukiamu Panevėžyje vyskupu emeritu J.Preikšu buvo tiek daug, kad pritrūko sėdimų vietų. Susitikime buvo pristatyta knyga „Žodžiai. J.E. vyskupas Juozas Preikšas“.

Bombos sugriovė daugelį tiltų, bet meilės tilto niekas nesugriaus

Gintarė Prūsaitė

Spalio 29 dieną Vilniaus jėzuitų gimnazijoje įvyko neįprastas renginys, pavadintas „Brolybės tinklu“. Į šį renginį buvo pakviestos įvairios Lietuvos jaunimo bendruomenės. Atvyko Ateitininkų federacijos, Skautų draugijos, pranciškoniškojo jaunimo atstovai, taip pat jaunimas iš San Damiano bendruomenės, Dievo gailestingumo šventovės ir kt. Susitikimą inicijavo ir organizavo Lietuvos fokoliarų judėjimo nariai. Į jį buvo pakviesti atvykti ir latvių jaunuoliai, taip pat dalyvaujantys fokoliarų judėjime.

Paminėjo pirmąjį Telšių vyskupą

Vysk. Justino Staugaičio 140-osios gimimo metinės

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis

Lapkričio 14 dieną Telšių Katedroje buvo paminėtos pirmojo Telšių vyskupo ir 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Justino Staugaičio (1866-1943) 140-osios gimimo metinės. Per vyskupo gimtadienį Telšių Katedroje 12 val. vyko šv. Mišios, kurių metu buvo meldžiamasi už pirmąjį Telšių vyskupą bei kitus jau amžinybėn iškeliavusius šios vyskupijos ganytojus, taip pat maldoje buvo prisimenami ir mirę Telšių vyskupijos prelatai, kanauninkai, kunigai. Šv. Mišių iškilmingai liturgijai vadovavo Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius, Telšių Katedros kapitulos kanauninkai, prelatai. Šv. Mišiose dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė bei klierikai ir gausus būrys tikinčiųjų, giedojo Palangos parapijos didysis Sumos choras.

Šakių dekanato muziejus pažymėjo įkūrimo sukaktis

Šakių dekanato muziejaus ekspozicijos dalis Gedimino JOKŪBAIČIO nuotrauka

Lapkričio 18 dieną paminėjome Šakių dekanato muziejaus įkūrimo penkmetį. Tai oficiali šio muziejaus atidarymo data, o praktinei jo veikla jau vyksta visą dešimtmetį.

Muziejus buvo įkurtas tuo metu buvusio Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kun. Deimanto Brogio iniciatyva ir rūpesčiu. Nesant kitų patalpų, muziejus buvo įkurdintas Šakių parapijos namų mansardoje, paprasčiau tariant, palėpėje. Kiauras stogas, stogo šlaitinis nuolaidumas reikalavo nemažai sumanumo įkuriant ekspozicijas, bet viskas buvo išspręsta, ir viskas atrodė visai neblogai. Muziejus jau nuo 1996 metų tapo lankomas, čia kai kurių mokyklų katechetės jame pamokas vesdavo mokiniams.

Nužudytas KGB užsakymu

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus (1913-1981) žūties 25-osioms metinėms

Kun. Bronius Laurinavičius

Lapkričio 24-ąją sukanka 25-eri metai, kai Vilniuje po sunkvežimio ratais, pastumtas dviejų vyriškių, žuvo uolus, pareigingas kunigas Bronius Laurinavičius. Tai buvo ne tik darbštus Katalikų Bažnyčios tarnas, visas savo jėgas atidavęs okupanto agresyviai slopintoms dvasinėms žmonių vertybėms žadinti, bet ir karštas savo krašto, užguitos Tėvynės patriotas. O tai labai nepatiko to meto sovietinei valdžiai, kuri per savo agentus – kagėbistus stengėsi jo veiklą užgniaužti, suniekinti, o kai tai nepavyko, buvo fiziškai sunaikintas imituojant eismo nelaimę.

Kremliaus mumijų reikalai

Partijos ir vyriausybės vadai prie Lenino ir Stalino mauzoliejaus Maskvos Raudonojoje aikštėje. 1961 m. spalio 28-oji buvo paskutinė diena, kai mauzoliejuje gulėjo abu diktatoriai. Po kelių dienų Stalino palaikų čia nebeliko

Tam, kad pašalintų iš mauzoliejaus Maskvos Raudonojoje aikštėje ten paguldytą balzamuotą bene didžiausią XX amžiaus nusikaltėlį Josifą Staliną, prireikė šešerių metų. Tuo tarpu Lenino, nors jo nusikaltimai ne ką mažesni nei Stalino, mumija tebeguli tame griozdiškajame statinyje jau daugiau nei 60 metų. Stalino kūnas buvo patalpintas į mauzoliejų 1953 metais. Dargi XX SSKP suvažiavimas, kuriame buvo atskleistos jo piktadarybės, nesiryžo išmesti Stalino palaikų. Laikas tam atėjo 1961 metais, kai spalio 17-31 dienomis vyko XXII SSKP suvažiavimas. Jau po SSKP generalinio sekretoriaus N.Chruščiovo labai ilgo pranešimo, kuriame negailėta kritikos Stalinui, žodžio „paprašė“ Leningrado apskrities pirmasis sekretorius Spiridonovas.

Valstybės griovimo bacilos

Petras KATINAS

Vis daugiau Lietuvos žmonių, iškilių inteligentijos atstovų reiškia savo nusivylimą Lietuvos žiniasklaida, ypač komerciniais televizijos kanalais ir radijo stotimis. Iš tiesų normaliam žmogui jau koktu žiūrėti kasdien, beje, geriausiu laiku transliuojamų įvairiausių „nomedų“, „Myli – nemyli“, TV magnato A.Valinsko primityviausių „žvaigždžių“ šou, prasčiausių rusiško tariamo humoro pliurpalų. Naivu būtų manyti, kad tokios ir panašios laidos skirtos tik naiviausiems žiūrovams, ypač jaunimui mulkinti ir linksminti. Visa ši vaizdo ir garso komercija turi vieną ir pagrindinį tikslą – paversti visuomenę kuo labiau atbukusia, skatinti vien turto ir malonumų troškulį, kurį malšinant tinka bet kokios priemonės. O svarbiausia – išrauti paskutiniuosius moralės, kultūros, pagaliau paprasčiausio padorumo likučius, kurie dar liko kai kurių žmonių protuose ir sielose.