Reikia parapijos salių, reikia ir susirinkimų
Stebėdama įvairius neigiamus gyvenimo reiškinius, įsitikinau, kad daugeliu atvejų žmonės blogai elgiasi ne tik iš blogos valios, bet ir iš nežinojimo ar įvykių ar reiškinių nesuvokimo. Kad Lietuvoje pagerėtų žmonių tautinis ir religinis sąmoningumas, reikia daugiau šviesti žmones, aktyviau dirbti parapijose. Parapijiečiai turėtų būti tarsi viena šeima. Dabar mes vienas kito dažnai nepažįstame. Bažnyčioje per šv. Mišias palinkime vienas kitam ramybės, tuo viskas ir pasibaigia. Taip ir išsiskirstome į namus su savo vargais, bėdomis, klausimais ir abejonėmis. Taip neturėtų būti. Įvairios sektos gal dėl to ir patraukia žmones, kad jose labiau bendraujama. Bėda ta, kad dar labai trūksta kunigų. Jie perkrauti darbu, aptarnauja po kelias parapijas. O kalėdodamas kunigas dėl laiko stokos negali daugiau su žmonėmis pabendrauti. Vienintelė išeitis susirinkimai. Susirinkimuose ir mes, parapijiečiai, esame aktyvesni ir sąmoningesni, galėtume kunigui daugiau padėti.
Dar Nepriklausomos Lietuvos laikais mano tėvai pasakodavo, koks buvo aktyvus gyvenimas parapijose. Kiekviena jų turėjo savo namus, vyko dažni parapijiečių susirinkimai, įvairių organizacijų susitikimai ir t.t. Susirinkimuose žmonės spręsdavo įvairiausius klausimus, aktyviai pasisakydavo ir politikos klausimais.
Dabar daugelis parapijų dar neturi savo namų ar salių. Bet tai neturėtų būti pagrindinė priežastis nerengti susirinkimų. Patalpas galima išsinuomoti. Aktyvesni parapijiečiai net savo namuose sutinka duoti didesnį kambarį susirinkimui rengti. Tad reikia tik gerų norų.
Gražina NARBUTIENĖ
Jūrė, Marijampolės apskritis
© 2006 XXI amžius
|