|
Vis nauji KGB užkulisiai
Rusijos politinės istorijos muziejuje Sankt Peterburge buvo atidaryta gana neįprasta ir keista paroda: SSRS KGB: žmonės, likimai, specialiosios operacijos. Aišku, toje parodoje neatskleidžiamos pagrindinės čekistų piktadarybės, masinės žudynės, trėmimai bei panašūs. Tačiau visuomenei buvo pateikti ilgus metus slėpti kai kurių specialiųjų KGB operacijų neįtikėtini istoriniai faktai. Vienas jų tas, jog apsiausto ir durklo riteriai kažkodėl ryžosi atskleisti visuomenei, kaip buvo sunaikinti Hitlerio ir jo žmonos Evos Braun bei Trečiojo Reicho ideologo Jozefo Gebelso, jo žmonos ir jų penkių vaikų palaikai. Vienintelė versija, kurią iš pat pradžių pripažino čekistai, yra ta, kad Hitleris savo valia, kaip ir E.Braun, paskutinėmis karo dienomis baigė savo gyvenimą savižudybe. Kaip ir Gebelsas su šeima. 1945 metų gegužę jų kūnai buvo paslaptingai dingę, todėl dar ilgai sklido legendos, kad jie yra gyvi. Iš tiesų nusižudžiusiųjų kūnus rado ir paslėpė ne 3-iosios armijos SMERŠ speciali grupė, kuri ilgą laiką palaikus laikė vieno paprasto, niekuo neišsiskiriančio namo rūsyje, ir tik 1946 m. vasario 21 d. tie palaikai buvo palaidoti Magdeburge. Toje vietoje, kur jie buvo užkasti, nebuvo jokių ženklų. Taip Trečiojo Reicho vadovų palaikai išgulėjo žemėje net 24 metus.
1970 metais, vadovaujant pačiam KGB šefui Jurijui Andropovui, KGB ypač slaptame skyriuje buvo parengtas specialios operacijos Archyvas planas. Plane buvo skelbiama: Iškasti ir fiziškai sunaikinti karinių nusikaltėlių palaikus, 1946 m. vasario 21 d. palaidotus Magdeburge, dabar esančius sovietų armijos miestelyje, Vestendštrasės g. 36. Šiai operacijai įvykdyti pavesti karinio dalinio PP 92626 ypatingojo KGB skyriaus viršininkui pulkininkui N.Kovalenkai, to paties ypatingojo KGB skyriaus operatyviniams darbuotojams majorams V.Širokovui ir T.Belovui, kapitonui V.Sučkovui ir vyresniajam leitenantui J.Gumeniukui.
Planas, kurį asmeniškai sudarė pats J.Andropovas, buvo nedelsiant pradėtas vykdyti. KGB karininkai, aprengti darbininkų šimtasiūlėmis, buvo atgabenti į sovietų karinį miestelį Magdeburge ir ėmėsi statybos darbų. Tikslią Hitlerio ir Gebelso šeimos palaidojimo vietą jiems nurodė dar likę gyvi SMERŠo veteranai, kurie užkasė tuos palaikus 1946 metais. Pagaliau 1970 m. balandžio 5 d. specialaus būrio kagėbistai, iškasę net penkių metrų duobę, aptiko palaikus. Iš dviejų apdegusių skeletų buvo nustatyta, jog tai yra Hitlerio ir Evos Braun palaikai. O Gebelso žmonos ir vaikų kūnų 1945 metais niekas nedegino, todėl juos ir buvo nesunku atskirti. Po skubaus akto pasirašymo palaikai buvo sudėti į specialias dėžes. KGB operatyvininkai labai slapta vidurnaktį nuvežė palaikus į sovietinio tankų dalinio dislokacijos vietą netoli ežero šalia Magdeburgo. Čia jie buvo gausiai apipilti benzinu ir sudeginti. Tų palaikų kapu tapo Bidevico upės vandenys. Tai į ją kagėbistai subėrė sudegintųjų palaikų pelenus. Jau kitą dieną J.Andropovas apie sėkmingai įvykdytą operaciją raportavo asmeniškai L.Brežnevui ir SSKP politbiurui. Už tai susilaukė padėkos ir dar vieno ordino. O visi kagėbistai, vykdę šią operaciją, taip pat buvo apdovanoti ordinais ir medaliais.
Nežinia, kodėl J.Andropovui 1970 metais prireikė šios ypač užslaptintos operacijos, prilygintos didžiausiai valstybės paslapčiai. Taip pat nežinia, kodėl dabar nusprendė net specialią parodą surengti tam įvykiui pažymėti. Sankt Peterburge kalbama, kad buvęs KGB šnipas dabartinis Rusijos prezidentas V.Putinas šitaip norėjęs pagerbti senų savo pirmtakų nuopelnus buvusioje Vokietijos demokratinėje respublikoje. Mat dauguma tos J.Andropovo surengtos 1970 metais slaptos operacijos dalyvių buvo Leningrado KGB karininkai, kurių tradicijas vėliau perėmė pats V.Putinas, tapęs KGB rezidentu toje pačioje Vokietijoje.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|