|
Dorumas
ir moralumas
Dorą ir moralumą dažnai mini įvairūs veikėjai.
Ką šios sąvokos reiškia, ne visi vienodai supranta. Antikos laikais
laimė buvo didžiausia vertybė, ką žmogus gali pasiekti gyvenime,
ir moralumo kriterijus. Naujųjų laikų natūralistai tvirtino, kad
laimės siekimas glūdi žmogaus prigimtyje ir šią prigimtį skelbė
moralumo kriterijumi. Kai kas su tokia pažiūra nesutiko, nes laimė
negali būti moralumo kriterijumi. Ji visada yra individuali, kiekvienam
žmogui skirtinga, todėl neturi objektyvaus ir visuotinio pobūdžio.
Moralinės nuostatos grynumas, tai, kas besąlygiškai gera, sudaro
dorovės teorijos pagrindą. Besąlygiškai geros negali būti materialios
vertybės arba vidinės žmogaus savybės, nes jos gali nukreipti ir
į blogį. Žmogaus protui besąlygiškai vertinga gera valia, kuri skatina
atlikti pareigą. Pavyzdžiui, žmogus elgiasi nepažeisdamas gyvenimo
normų dėl savisaugos instinkto žinodamas, kad jo negeri darbai gali
paaiškėti ir jis nukentės. Tokia nuostata rodo legalų gyvenimą,
tačiau legalumas nėra moralumas. Elgesys būtų moralus, jei būtų
elgiamasi besąlygiškai laikantis šios dėsnio.
|
|
Kada
ateis atgimimas?
Ilgais vakarais apima ilgesys, liūdesys ir pradedi
galvoti, kad seniau žmonės buvo laimingesni, draugiškesni, artimiau
bendravo, nes nebuvo televizoriaus. Žinoma, tada tekdavo pasukti
galvą, kaip praleisti tą niūrų laikotarpį. Kai nusibosdavo austi,
verpti, tai susibėgdavo plunksnų plėšyti, aptarti naujienų. O kur
moterys, ten ir vyrai iš paskos: gal pančius vyti, o gal šiaip pasišnekučiuoti.
Užtraukdavo dainą, o jeigu muzikantas atsirasdavo, tai ir šokiai
prasidėdavo. Šitai žinau iš pasakojimų, ir tarsi matau tuos žmones
laimingus, besišypsančius, nors gyvenimas buvo daug sunkesnis.
Daugiau fizinio darbo, daugiau rūpesčių, kaip išlaikyti šeimą. Nežinau,
kaip gyveno miestiečiai, bet kaimo žmonės dirbo nuo ryto iki vakaro.
Bet sekmadienis buvo švenčiamas, iš tikrųjų švenčiamas. Juk gražesnis
drabužis buvo skirtas sekmadieniui. Moterys pasipuošdavo gražesne
skarele, apsiaudavo batelius eidamos į bažnyčią. Kur kitur dar gali
pasipuošti, na, gal išsiruošęs į vestuves ar krikštynas.
|
|