Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Baigiasi kardinolo J.Glempo era Lenkijos Bažnyčioje

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Juzefas Glempas

Kardinolo S.Vyšinskio bendradarbis ir įpėdinis

Labai įtakingo Lenkijos kardinolo Juzefo Glempo era eina į pabaigą: Vatikane pranešta, kad popiežius Benediktas XVI gruodžio 6 dieną priėmė jo atsistatydinimą iš Varšuvos arkivyskupijos ordinaro pareigų ir įpėdiniu paskyrė Plocko vyskupą Stanislavą Vojciechą Vielgusą. Kardinolas J.Glempas, kuriam gruodžio 18 dieną sukanka 77 metai, Lenkijos sostinės diecezijai vadovavo visą ketvirtį amžiaus, kartu išlaikydamas Lenkijos primo titulą, taigi faktiškai koordinuodamas visos šalies bažnytinį gyvenimą dramatišku istorinių permainų laikotarpiu.

„Europos Caritas“ prezidentės vizitas Lietuvoje

Iš kairės: „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoris Giedrius Sinkevičius, „Europos Caritas“ prezidentė Josefina Kristina Login, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ buhalterė Aldona Kvedarienė, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ programų koordinatorė Elena Kerevičienė ir „Lietuvos Caritas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė

Gruodžio 5-7 dienomis Lietuvoje lankėsi „Europos Caritas“ prezidentė Josefina Kristina Login (Iosefina Cristina Loghin). Vizito tikslas – susipažinti su „Lietuvos Caritas“ organizacijos veikla, „Caritas“ bendradarbiais. Viešnia Lietuvoje svečiavosi pirmą kartą.

Pirmąją vizito dieną „Europos Caritas“ prezidentė aplankė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininką Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių. Susitikimas vyko draugiškoje, nuoširdžioje aplinkoje. K.Login papasakojo apie savo darbą 48-ias nacionalines „Caritas“ organizacijas telkiančiame „Europos Caritas“ susivienijime, apie problemas savo gimtojoje Rumunijoje. Dvylika metų ji dirbo Rumunijos nacionaliniame „Caritas“ ir iki šiol tebeina ir „Rumunijos Caritas“ generalinės sekretorės pareigas.

Popiežiaus vizito vertinimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Turkijos prezidentu Ahmetu Nečdetu Sezeru

Religijos laisvės skelbimas

Tokios keblios apaštalinės kelionės į Turkiją, kurią gan sėkmingai neseniai atliko popiežius Benediktas XVI, matyt, neturėjo ir jo pirmtakas Jonas Paulius II, kuris svečiavosi beveik visose pasaulio valstybėse. Todėl visiems buvo įdomu išgirsti ir paties Šventojo Tėvo savo vizito įvertinimus, ką jis padarė gruodžio 6 dienos tradicinėje savaitinėje audiencijoje. Benediktas XVI pripažino, kad piligrimystė į Konstantinopolį „daugeliu atžvilgių atrodė nelengva, tačiau, Dievui padedant, iš pat pradžių viskas susiklostė laimingai“. Tai apima ir dialogą su musulmonais, kurie sudaro daugumą Turkijos gyventojų, ir santykius su „broliais stačiatikiais“, kurių Konstantinopolio ekumeninis patriarchas turi garbės primo titulą.

Šv. Barboros atlaidai ir Barboros Žagarietės paminėjimas

Žagarės tikinčiųjų procesija

ŽAGARĖ. Pirmąjį Advento sekmadienį, gruodžio 3 dieną, Senojoje bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Barboros atlaidai ir paminėta Dievo tarnaitė Barbora Žagarietė. Į šventę atvyko tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos parapijų. Garbingiausias svečias – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kartu su juo atvyko Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylos vicepostulatorius kun. Kazimieras Ambrasas, SJ.

Naujas kunigas

Naujasis kunigas Aloyzas Žygaitis (viduryje) su vyskupu, kunigais ir jį pasveikinti atvykusiais jaunaisiais Gargždų parapijiečiais

Gargždai. Gruodžio 2 dieną, šeštadienį, Žemaičių Kalvarijoje Telšių vyskupas Jonas Boruta įšventino kunigu Gargždų parapijos diakoną Aloyzą Žygaitį. Į šventimus jį palydėjo daugiau kaip 50 Gargždų parapijos moksleivių bei suaugusiųjų. Išvykos iniciatorius ir vadovas buvo Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas. Sveikindami naująjį kunigą po šventimų jo giminės ir Gargždų parapijiečiai linkėjo kunigui Aloyzui tos dienos šventumą bei pasiryžimus garbingai išsaugoti visą gyvenimą, taip pat daug gero nuveikti Kristaus vynuogyne.

Vyskupijos 80-metis

Telšiai. Gruodžio 8 dieną, per Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, čia visą dieną vyko renginiai, skirti Telšių vyskupijos įkūrimo 80-osioms, miesto savivaldos 215-osioms ir dailės mokyklos 75-osioms metinėms paminėti. Ta proga Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo atidaryta paroda, prie buvusios amatų mokyklos atidengta atminimo lenta, skirta Rainių miškelyje nukankintiems Telšių amatų mokyklos moksleiviams atminti. Po šių renginių visi dalyviai rinkosi į Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedrą, kur vyko iškilmingos šv. Mišios, kurias koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, ir vyskupas emeritas Antanas Vaičius bei vyskupijos kunigai, šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Šv. Mišių pradžioje visus į Telšių Katedrą susirinkusius svečius ir valdžios atstovus pasveikino ir visų trijų švenčiamų jubiliejų svarbą priminė Telšių vyskupas J.Boruta, SJ.

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties metinių minėjimas

Minėjimo dalyviai prie kun. B.Laurinavičiaus kapo

ŠVENČIONĖLIAI. Švenčionėlių parapijos klebonas kun. Edmundas Paulionis pakvietė tikinčiuosius į kun. Broniaus Laurinavičiaus 25-ųjų žūties metinių minėjimą. Lapkričio 24 dieną Švenčionėlių bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Jau nuo ankstyvo ryto žmonės ėjo į šventovę. Šventoriuje rikiavosi „Ryto“ kuopos ateitininkai, vadovaujami Ritos Jusienės. Dalyvavo vietiniai valdžios atstovai, kunigo giminės, gausus būrys vilniečių, kuriuos sukvietė kun. B.Laurinavičiaus paminklo paramos fondo nariai.

Sąstingis

Petras KATINAS

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ skelbia kaskart vis pesimistiškesnius duomenis, kiek žmonių ketina dalyvauti kitų metų vasario 25 dieną įvyksiančiuose savivaldybių rinkimuose. Duomenys, švelniai tariant, nekokie. Šį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, net 45,7 proc. žmonių, paklausti, už kurią partiją balsuos savivaldybių rinkimuose, paprasčiausiai atsakė, jog nesuka dėl to sau galvos. Jie išvis neketina gaišti laiko ir ateiti prie balsadėžių. O dar tiktai prieš mėnesį tokių neketinančių dalyvauti rinkimuose buvo 39,8 proc. Kai kas dėl tokio abejingumo kaltina pilietinės visuomenės nebuvimą, politinį neišprusimą, pagaliau vis augantį nemažos visuomenės dalies abejingumą viskam.