Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius užbaigė liturginį Kalėdų laikotarpį

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI krikštija Vatikano šveicarų gvardiečių vado pulkininko Elmaro Miaderio naujagimį

Jaudinantis krikšto iškilmių laukimas

Popiežius suteikia Krikšto sakramentą AP ir AFP nuotraukos

Krikšto apeigos vyko istorinėje Siksto koplyčioje

Per Viešpaties krikšto šventę Šventasis Tėvas pakrikštijo trylika kūdikių

Viešpaties krikšto šventės prasmingumas

Praėjusį sekmadienį celebruodamas Viešpaties krikšto šventę popiežius Benediktas XVI užbaigė liturginių iškilmių kupiną Kalėdų laikotarpį, kuris buvo jau antrasis jo pontifikate. Po Apaštališkųjų rūmų Siksto koplyčioje aukotų šv. Mišių, kurių metu suteikė Krikšto sakramentą trylikai kūdikių, Šventasis Tėvas tradicinei šventadienio „Viešpaties angelas“ maldai susitiko su į Šv. Petro aikštę sugužėjusiais gausiais maldininkais, kuriems aiškino Kristaus krikšto Jordano upėje reikšmę ir ryšį su kiekvieno tikinčiojo krikštu.

Jau pati apaštalų bendruomenė suvokė to įvykio išskirtinę svarbą ne vien tik todėl, kad per Viešpaties krikštą buvo apreikštas Švč. Trejybės slėpinys „aiškiai ir visiškai“, nors tai tapo simboliu „visos sakramentinės veiklos, kuria Atpirkėjas įgyvendino žmonijos išganymą. Kaip tik dėl šios priežasties Kristaus krikšto šventei visoje patristikos tradicijoje teikiamas ypatingas dėmesys, ir po Velykų ji yra seniausia šventė Bažnyčios liturgijoje”, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI.

„Yra tvirtas ryšys tarp Kristaus krikšto ir mūsų krikšto, – kalbėjo Šventasis Tėvas maldininkams. – Prie Jordano dangus atsivėrė (plg. Lk 3, 21), kad parodytų mums, jog Išganytojas atvėrė mums išganymo kelią ir kad mes galime sekti juo būtent naujo gimimo „iš vandens ir Dvasios“ (Jn 3, 5) dėka, kuris įvyksta krikšte”. Iš šio krikšto iškyla svarbus įpareigojimas kiekvienam krikščioniui „klausyti“ Jėzaus, tikėti ir sekti Juo, veikiant pagal Jo, t.y. Dievo, valią.

„Šiuo būdu kiekvienas iš mūsų gali rasti įkvėpimą šventumui, tam tikslui, kuris, kaip primena II Vatikano Susirinkimas, yra pašaukimas, skirtas visiems pakrikštytiesiems”,- teigė Popiežius.

Bažnyčia yra Dievo vaikų šeima

Kaip minėta, sausio 7-osios rytą Benediktas XVI vadovavo Kristaus krikšto pamaldoms istorinėje Siksto koplyčioje. Pratęsdamas savo pirmtako Jono Pauliaus II tradiciją, jis ta proga grupei naujagimių – šešioms mergaitėms ir septyniems berniukams – suteikė Krikšto sakramentą. Tarp pakrikštytųjų buvo Popiežiaus šveicarų gvardijos vado pulkininko Elmaro Miaderio kūdikis. Kadangi celebracijoje dalyvavo keli šimtai šeimų, – pakrikštytų vaikų tėvai ir artimieji, – savo homilijoje Šventasis Tėvas pabrėžė šeimų reikšmę priimant ir auginant savo gimusias atžalas, taip pat pabrėždamas Bažnyčios, kaip „Dievo šeimos“, įprasminimą.

„Kiekvienas gimęs kūdikis mums atneša Dievo šypseną ir mus kviečia pripažinti, kad gyvybė yra dovana, kuri turi būti priimta su meile ir saugoma visam laikui“, – sakė Benediktas XVI, savo pastabose dažnai nukrypdamas nuo iš anksto pasirašyto homilijos teksto. „Kiekvienas gimęs kūdikis yra Dievo patikėtas tėvų globai. Todėl yra labai svarbu, jog šeima būtų grindžiama tikra santuoka, būtų meilės ir gyvybės lopšys“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis aiškino, kad per krikštą tikintieji būna suvienyti su dangiškuoju Tėvu vienoje didžiojoje Dievo šeimoje, kuri yra Bažnyčia. Krikščionybė nėra vien tik Kristaus išpažinėjo kokia nors dvasinė, individuali ir dalykiška pozicija, bet taip pat „kažkas realu, konkretu, netgi materialu”. Ta apčiuopiama terpė ir yra Dievo šeima, kuri „konkretizuojama realioje, tvirtoje šeimoje – Bažnyčioje”. Taip tikintieji susivokia esantys Dievo vaikai, gyvenantys konkrečioje šeimoje „su motina Bažnyčia, kaip broliai ir seserys”. Šiuo šeimynišku „mes” supratimu tikintieji į Dievą gali kreiptis „Tėve mūsų” malda.

Pagal šias išsakytas mintis popiežius Benediktas XVI ragino tėvus krikščioniškai auklėti savo pakrikštytus naujagimius, mokyti juos melstis ir būti aktyviais bažnytinės bendruomenės nariais. Ypač jis siūlė tikėjimo stiprinimui naudoti „Katalikų Bažnyčios katekizmą” ir jo pagrindus perduoti savo vaikams.

Kristus – pasaulio šviesa

Kristaus krikšto šventės išvakarėse Šv. Petro bazilikoje popiežius vadovavo Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmės šv. Mišių aukai. Tos dienos liturgijos skaitiniuose pateikiamas pasakojimas apie tris išminčius, kuriuos suspindusi žvaigždė atvedė į Betliejų pagarbinti Kūdikėlį Jėzų. Savo homilijoje Šventasis Tėvas aiškino, kad tie trys išminčiai, „paslaptingieji piligrimai iš Rytų“, atstovauja pasaulio žmonėms, kuriems prisistatė gimęs Išganytojas. Tad su Apsireiškimo šventimu mes celebruojame Kristų, kaip žmonių ir tautų piligrimystės tikslą jų išganymo siekime.

Ieškant slėpiningų išminčių evangelinių personažų atitikmens šiandienos pasaulyje, Popiežius pasiūlė mesti žvilgsnį į II Vatikano Susirinkimo (1962-1965) mokymą, kuriame ryškus „troškimas skelbti Kristų, pasaulio šviesą, šiuolaikinei visuomenei”. Jame ypač pabrėžtas poreikis „kurti naują politinę ir ekonominę pasaulio tvarką, tuo pat metu dvasinę ir kultūrinę tvarką“. „Taip iš esmės kalbama apie humanizmo atnaujinimą“,- aiškino Benediktas XVI. Jis pabrėžė, kad prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, kuris yra charakterizuojamas globalizacijos reiškiniu, iškilusi rizika nebepastebėti to iššūkio, ir šį pavojų dar labiau stiprina neaprėpiama žiniasklaidos plėtra, kuri, viena vertus, labai pagausina informaciją, bet kartu, „atrodo, silpnina mūsų gebėjimą kritinei įžvalgai“.

Nurodydamas paskutiniuosius II Vatikano Susirinkimo pareiškimus Šventasis Tėvas sakė, kad pirmiausia jie buvo skiriami politiniams vadovams bei minties ir mokslo žmonėms, „toms dviem kategorijoms, kurie šiek tiek atitinka evangelinių išminčių figūras“. Šiandien, kai yra kaip niekad iškilęs religijų dialogo būtinumas, tas dvi žmonių kategorijas reikėtų papildyti nekrikščioniškų religijų dvasiniais lyderiais, „juos pakviečiant kontempliuoti Kristaus šviesą”. Juk Kristus atėjo į pasaulį ne tam, kad panaikintų, bet kad ištobulintų visa tai, ką Dievo ranka yra įrašiusi civilizacijų religinėje istorijoje, ypač „didžiosiose sielose”, kurios savo išmintimi ir gyvenimo vertybėmis esmingai prisidėjo prie žmoniškumo ugdymo.

„Kristus yra šviesa, ir šviesa negali temdyti, bet nušviesti, išryškinti, atskleisti“,- kalbėjo Popiežius, kviesdamas „nebijoti Kristaus ir Jo mokymo“. Tai, kad per istoriją krikščionys kartais buvo netobuli ir nuodėmingi bei netgi pasitaikydavo išdavysčių, tik dar labiau pabrėžia tą faktą, kad Kristus yra šviesa ir kad „Bažnyčia atspindi tą šviesą tik likdama suvienyta su Juo”.

Po šv.Mišių vėl susitikęs su maldininkų minia Šv. Petro aikštėje „Viešpaties angelas“ maldai – aikštė vėl buvo pilna žmonių, nes Trijų Karalių iškilmė Italijoje yra ir valstybinė šventė – Šventasis Tėvas aiškino, kad trijų išminčių apsilankymas Betliejuje ženklino ir pagoniškų tautų atsivertimo į krikščionybę pradžią. „Kaip Marija, Juozapas ir Betliejaus piemenys atstovavo Izraelio tautai, kuri priėmė Viešpatį, taip išminčiai buvo „pirmieji vaisiai“ pagonių, taip pat pašauktų įsitraukti į Bažnyčią, tapti naujais Dievo žmonėmis, kurie daugiau nebeišsiskiria etniniu, lingvistiniu ar kultūriniu homogeniškumu, bet bendru tikėjimu į Kristų, Dievo Sūnų”. Dėl šios priežasties Viešpaties apsireiškimą galima vadinti ir Bažnyčios apsireiškimu, išryškinimu jos pašaukimo ir didžiosios misijos.

Vaikų misionierių šventė

Popiežius Benediktas XVI ta proga pasveikino tikėjimo brolius ir seseris, priklausančius Rytų Bažnyčioms, kurie tą sausio 6-ąją pagal senąjį Julijaus kalendorių šventė Kalėdas. Jis taip pat priminė, kad per Tris Karalius yra celebruojama Pasaulinė vaikų misionierių diena. Šventasis Tėvas padėkojo 1843 metais kilusiam ir dabar daugiau kaip 110 pasaulio šalių veikiančiam „Šventosios vaikystės” jaunųjų misionierių sąjūdžiui už tai, kad jie yra „brangūs Evangelijos skelbimo bendradarbiai ir krikščioniškojo solidarumo apaštalai dėl paramos labiausiai stokojantiems”. Asociacijai priklausantys vaikai, remiami savo tėvų ir auklėtojų, sukauptas santaupas skiria paramos neturtingiausiems vaikams projektams.

Štai ir šiemet Viešpaties Apsireiškimo šventėje daugiau nei pusė milijono pradinių klasių moksleivių buvo pasklidę po Vokietijos miestų gatves. Persirengę „karaliais”, nešini Betliejaus žvaigžde ir aukų dėžute, jie vaikščiojo po namus giedodami kalėdines giesmes, skaitydami Šventąjį Raštą, deklamuodami eilėraščius, kartu rinkdami aukas skurstantiems bendraamžiams Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Rytų Europoje. Taip kasmet vokiečių jaunieji misionieriai surenka iki 40-50 milijonų eurų, kurie paskirstomi įvairiems paramos projektams.

Daugiau nei 100 „štern zingerių” ir šiemet apsilankė sostinėje Berlyne, šalies kanclerės Angelos Merkel rezidencijoje. Vokietijos vyriausybės vadovė davė nemažą piniginę auką, kuri bus skirta paramai Brazilijos miestų „gatvių vaikams“. Vokietijos katalikų jaunimo lygos dvasinis vadovas kunigas Andreasas Mauricas ta proga kreipėsi į A.Merkel, kuri šį pusmetį rotacijos tvarka vadovams ir Europos Sąjungai, jog ji ypač rūpintųsi neturtingais pasaulio vaikais, jų švietimo garantijomis ir teisių gynimo užtikrinimu. Popiežius Benediktas XVI, tuo metu kalbėdamas Šv.Petro aikštėje, kvietė auklėtojus „tobulinti mažuosiuose misijinę dvasią”, kad iš jų kiltų didieji misionieriai, Dievo meilės skelbėjai ir liudytojai.

© 2007 „XXI amžius“