|
|
Žvėriškų
tardymų industrija
Antanas MARČIULAITIS
XX amžius įėjo į pasaulio istoriją ne tik kaip
sparčiai augančios ir klestinčios mokslo bei technikos pažangos,
bet ir kaip didžiausios tironijos, išplėšusios iš gyvenimo dešimtis
milijonų žmonių, amžius. Pirmojoje amžiaus pusėje į absoliučią valdžią
įsibrovė dviejų supervalstybių tironai Stalinas ir Hitleris. Paradoksalu,
kad abiejų ir tikslai buvo vienodi: užgrobti kaimynines valstybes,
naikinti jų intelektualines jėgas, intensyviai vykdyti pavergtų
tautų genocidą ir taip plėsti savo hegemoniją. Hitlerio impozantiški
užmojai, veržlus Drang nach Osten baigėsi gėdingu pralaimėjimu:
Niurnbergo teismas siaubingą Drang pakeitė kartuvėmis, kuriose
savo gyvenimą baigė didžiausi hitleriniai nusikaltėliai. Stalinas,
dar prieš karą spėjęs savo valdomoje imperijoje sunaikinti milijonus
nekaltų žmonių, kažkodėl išvengė panašios bausmės. Todėl, apkvaitęs
nuo pergalės prieš hitlerizmą ir matydamas pasaulio valstybių abejingumą
teroro akcijoms, dar labiau suintensyvino ir išplėtė pavergtų tautų
genocidą. Savo neribotu žiaurumu ir paranojišku įtarimu įskiepijęs
visuomenės ir bendražygių sąmonėje baimė kultą, Stalinas privertė
visus besąlygiškai paklusti jo valiai.
|
|
|
Turiu
pajėgti
Tėvyne Lietuva, ar aš ištversiu, ar nebus man
per sunku nešti per gyvenimą Tave, Tavo kalbą, Tavo vargus ir kančias,
Tavo džiaugsmus ir žygdarbius, Tavo didžiulę meilę? Juk meilė Tau
didelė, o mano širdis maža. Ar nesprogs mano maža širdis nuo
didelės meilės Tau, Lietuva? Ar neparklupsiu, ar ištversiu, kada
aplinkui tiek pavojų tyko, ar nunešiu Tave, Tėvyne, Tavo kalbą,
Tavo meilę į kitas kartas? Ar sugebėsiu Tavo likimo, laisvės, jei
to reikėtų, būti gynėju, Tavo istorijos saugotoju ir teisingu jos
vertintoju? O norėčiau toks būti. Ir stengsiuosi toks būti. Kitos
išeities nėra, jei noriu, kad Tu, Tėvyne, būtum
|
|