Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Dėl Sausio 13-osios humanitarinių pasekmių

Artėja Sausio 13-osios, didžiojo susirėmimo, metinės. Prieš šešiolika metų Vilniuje susirėmė SSRS kariuomenė ir Lietuvos pilietinė visuomenė. Svetima kariuomenė, kurią tada ir čia sudarė anos šalies prezidento tiesioginiame pavaldume veikiantis ir operacijai atsiųstas KGB šturmo padalinys „Alfa“, Pskovo desantininkai ir užsilikęs okupacinis garnizonas su papildomais padaliniais, užspringo beginklių Lietuvos gynėjų krauju ir atsitraukė. Jų veiksmų – tiesioginės SSRS agresijos prieš nepriklausomą Kovo 11-osios valstybę – rezultatas žinomas. Keturiolika žuvusiųjų, šimtai sužeistųjų. Didieji agresijos kaltininkai neteisti, bemaž nė neapklausti. Bausmę atsiėmė keli kolaborantai, o vienas, tik nuteistas Lietuvos teismo, paspruko į Maskvą ir ten šiltai priglaustas. Tačiau dabar svarbu pažvelgti į šio kriminalinio ir tarptautinio nusikaltimo pasekmes.

Istorijos pamokos dabarčiai

Neabejotina, kad Sausio 13-oji amžiams įrašyta Lietuvos laisvės istorijoje – tai diena, užsklendžianti visą herojišką, okupacijų ir išsivadavimų šimtmetį, jį vainikuojanti ir įprasminanti tautos laisvės žygį. 1991 metų sausis – nuotraukose, daugelio atmintyje, liudijimuose.  Tai dienos, kurių prasmės turi mokytis jaunoji nepriklausomybės karta.

Teįkvepia mus žuvusiųjų didvyriškumas

Šimtmečius lietuvių tauta kovojo už Nepriklausomybę. Šios kovos pareikalavo daugybės aukų. Mūsų senoliai apgindavo kraštą nuo įvairiausių užpuolikų. Prisimename didžiavyrius ir tęsiame jų žygdarbius.

1990–ųjų kovo 11-ąją Lietuva nusimetė 50 metų trukusį komunistinio genocido jungą ir atstatė Nepriklausomybę. Tai buvo pasiekta taikiu, demokratiniu būdu.

1991–ųjų sausio 12–ąją prasidėjo SSRS slaptųjų tarnybų, specialiųjų karinių dalinių ir vadovybės suplanuotos Lietuvos susigrąžinimo į SSRS sudėtį kovinės akcijos.

Knyga apie kovotoją už laisvę

Artėjant 1991-ųjų kruvinojo sekmadienio metinėms, Vilniaus „Ryto“ vidurinė mokykla ir leidykla „Versus aureus“ pristato knygą „Sausio 13-oji – Lietuvos dvasios pergalė“, skirtą didvyriui Dariui Gerbutavičiui atminti. Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos jaunieji kraštotyrininkai, vadovaujami istorijos mokytojos Vilmos Riabovienės, surinko ir apibendrino medžiagą apie šios mokyklos mokinį D.Gerbutavičių, žuvusį ginant Tėvynės laisvę.

Dėl VSD veiklos

Pareiškimas

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tirdamas Valstybės saugumo departamento veiklą bei diplomato V.Pociūno žūties aplinkybes, pateikė savo išvadas. Seimas joms pritarė ir, įvertindamas departamento darbo trūkumus bei nacionaliniam saugumui iškilusias grėsmes, priėmė sprendimą, kuriame pažymėjo, kad dabartinis generalinis direktorius nėra pajėgus tinkamai organizuoti departamento darbą ir jam vadovauti. Iš departamento buvo pašalinti pagrindiniai kontržvalgybos specialistai, nepatikimai ištirtos valstybės pareigūno V.Pociūno išsiuntimo ir žūties aplinkybės. VSD vadovybė atsisakė pateikti vykdomam parlamentiniam tyrimui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašytas pažymas, tuo ignoruodama teisės aktais apibrėžtą atskaitomybę Seimui. Dokumentų naudojimą reglamentuojančios taisyklės neturi būti kliūtimi užtikrinant valstybės saugumą. Negalime nepaminėti to fakto, kad atsistatydinantis VSD generalinis direktorius įtrauktas į KGB rezervą Tautos Atgimimo laikotarpiu.

Dėl padėties VSD

 Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA),

- pastebėdama, kad vienos iš NATO valstybių – Lietuvos specialiosios tarnybos – Valstybės saugumo departamento (VSD) veikla turi būti orientuota tik į tiesiogiai įstatymais priskirtų ir pagal tarptautinius susitarimus NATO ar ES jai deleguotų svarbių funkcijų atlikimą;