Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Atgaila ir apsivalymas?

Varšuvos arkivyskupas Stanislavas Vielgusas ingreso dieną, per iškilmingas šv. Mišias Varšuvos arkikatedroje, atsisakė pareigų Reuters nuotrauka

Kaimyninėje Lenkijoje žiniasklaida, politikai, istorikai, pamiršę netgi svarbius politinius įvykius, netgi netikėtą ir nelauktą naftos tiekimo iš Rusijos nutraukimą, svarsto klausimą dėl kilusio skandalo, kai naujai paskirtas Varšuvos arkivyskupas Stanislavas Vielgusas savo ingreso dieną, per iškilmingas šv.Mišias Varšuvos arkikatedroje, atsisakė savo pareigų. Arkivyskupas prisipažino, jog komunistų valdymo laikais šnipinėjęs saugumui. Popiežius Benediktas XVI bemat priėmė tokį arkiv. S.Vielguso sprendimą ir vadovauti Varšuvos arkivyskupijai laikinai paliko kardinolą Juzefą Glempą.

Prie Varšuvos arkikatedros bemat susibūrė daugybė tikinčiųjų, kurių vieni pritarė tokiam arkivyskupo S.Vielguso sprendimui bei prisipažinimui, kiti tam prieštaravo. Kalbėjusieji stichiniame mitinge prie Varšuvos arkikatedros priminė 1953 metų Lenkijos vyskupų konferencijos pro memoria, kuri įėjo į Lenkijos istoriją „Non posumus“ (Negalime) pavadinimu. Tada Lenkijos vyskupai griežtai atsisakė paklusti komunistinei valdžiai. Tuoj po šio Lenkijos vyskupų sprendimo komunistinė valdžia įkalino legendinį Lenkijos kardinolą Stefaną Vyšinskį. Beje, dar prieš Kalėdas Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie arkivyskupo S.Vielguso bendradarbiavimą su saugumu. Tą faktiškai pripažino ir speciali Bažnyčios komisija. Pirmasis apie arkivyskupo S.Vielguso ryšius su komunistiniu saugumu paskelbė dešiniųjų pažiūrų savaitraštis „Gazeta Polska“.

Šis neįprastas įvykis sukėlė didelį nerimą Vatikane, jau nekalbant apie Lenkijos vyskupus, kunigus ir tikinčiuosius. Įtakingas vyskupas Slavojus Lešekas Glodzas ir radikaliuoju kunigu vadinamas populiaraus „Marijos radijo“ direktorius kun. Tadeušas Rydzikas stojo ginti arkivyskupo ir kaltino liustracijai vadovaujančius asmenis „raganų medžiokle“. Tačiau Katalikų Bažnyčiai palankūs įtakingi leidiniai, dešiniųjų dienraštis „Rzeczpospolita“, „Gazeta Polska“, katalikiškas savaitraštis „Tygodnik Powszechny“ skelbė publikacijas apie įtakingo aukšto Katalikų Bažnyčios atstovo ryšius su komunistinėmis slaptomis tarnybomis ir pabrėžė, kad toks asmuo negali vadovauti Varšuvos arkivyskupijai. Į priekaištus, kad ir, be arkivyskupo S.Vielguso, vykstanti dvasininkijos liustracija pakenks Bažnyčiai ir jos autoritetui, šie leidiniai akcentuoja, jog įvyks atvirkščiai. Tas autoritetas dar labiau sustiprės, nes daugelis Lenkijos vyskupų ir kunigų komunistinio režimo laikais demonstravo savo pasiaukojamą didvyriškumą, aukojosi Dievui ir Tėvynei, nepaisydami komunistinio režimo persekiojimų.

Šiaip ar taip, po arkivyskupo S.Vielguso dramatiško atsisakymo eiti Varšuvos arkivyskupo pareigas ir jo viešo prisipažinimo, Lenkijos tikintieji, politikai ir istorikai – visa visuomenė faktiškai suskilo į dvi stovyklas. Vieni jo sprendimą vertina kaip nuoširdžią atgailą ir jam krikščioniškai atleidžia jo praeities nuodėmes, kiti teigia, kad apsivalymas nuo tos praeities dar labiau sustiprins Lenkijos Katalikų Bažnyčios autoritetą. Pabrėžiama, jog komunistinio režimo laikais saugumas dėjo didžiules pastangas įsiskverbti į Bažnyčią, kurią pagrįstai laikė pagrindine pasipriešinimo komunistiniam režimui institucija. Lenkijos istorikų vertinimu, su komunistiniu saugumu bendradarbiavo tik apie 20 proc. Lenkijos kunigų ir vienuolių, o absoliuti dauguma dvasininkų kategoriškai atsisakydavo bet kokio bendradarbiavimo.

Žinomas ne tik Lenkijoje, bet ir pasaulyje filosofas Tomašas Terlikovskis pareiškė nesutinkąs su tais, kurie dėl krikščioniško atleidimo ragina pamiršti praeitį ir nesiknaisioti joje. Kaip teigia šis filosofas, tų, kurie ragina atleisti ir pamiršti mąstysenoje, gailestingumo vietą užima amnezija. Teiginys, anot T.Terlikovskio, jog istoriją reikia palikti istorikams, yra neteisingas, nes jis tiktai apsunkina susitaikymą su praeitimi ir nesukuria pamato Katalikų Bažnyčios moraliniam mokymui.

O Vatikanas, daugelio lenkų apžvalgininkų nuomone, tikriausiai nieko nežinojo apie arkivyskupo S.Vielguso praeitį. Pasak Vatikano reikalų žinovo Jaceko Palasinskio, atsakomybė už susidariusią padėtį pirmiausia tenka Vatikano nuncijui Juzefui Kovalčikui, kuris atstovauja tiktai vienos dalies Lenkijos Bažnyčios hierarchų nuomonei. J.Palasinskis faktiškai pripažino Lenkijos Bažnyčios hierarchų susiskaldymą į dvi dalis: buvusio popiežiaus Jono Pauliaus II ir buvusio sekretoriaus arkivyskupo Stanislavo Dzivišo šalininkus bei savo antisemitizmu ir primityviu nacionalizmu garsėjančio „Marijos radijo“ direktoriaus kunigo T.Rydziko gerbėjus. Teigiama, kad kun. T.Rydziko poziciją palaiko ir tokie žinomi hierarchai kaip Gdansko arkivyskupas Tadeušas Goclovskis ir Krokuvos vyskupas Tadeušas Pieronekas.

Na, o Vokietijos laikraštis „Welt“ rašo, kad S.Vielguso atsistatydinimas sustiprins Lenkijos Katalikų Bažnyčią, nes arkivyskupo atsistatydinimas yra geras ženklas, o jo tapimo Varšuvos arkivyskupu niekada nebūtų palaiminęs popiežius Jonas Paulius II.

Petras Katinas

© 2007 „XXI amžius“