|
Miniatiūros
Turiu pajėgti
Tėvyne Lietuva, ar aš ištversiu, ar nebus man per sunku nešti per gyvenimą Tave, Tavo kalbą, Tavo vargus ir kančias, Tavo džiaugsmus ir žygdarbius, Tavo didžiulę meilę? Juk meilė Tau didelė, o mano širdis maža. Ar nesprogs mano maža širdis nuo didelės meilės Tau, Lietuva? Ar neparklupsiu, ar ištversiu, kada aplinkui tiek pavojų tyko, ar nunešiu Tave, Tėvyne, Tavo kalbą, Tavo meilę į kitas kartas? Ar sugebėsiu Tavo likimo, laisvės, jei to reikėtų, būti gynėju, Tavo istorijos saugotoju ir teisingu jos vertintoju? O norėčiau toks būti. Ir stengsiuosi toks būti. Kitos išeities nėra, jei noriu, kad Tu, Tėvyne, būtum
Supraskime
Yra žmonių, nepatenkintų Nepriklausoma Lietuva, todėl jai kenkia, kad negerovių daugėtų ir žmonės ilgėtųsi sovietizmo. Bet Lietuva yra tokia, kokie esame mes. Teisingai sakė poetas K.Genys, kad kol nepasikeisime mes, nesikeis ir Lietuva. Viskas priklauso nuo mūsų ir Dievo valios.
Kodėl?
Kodėl žmogus negali gyventi taip, kaip jam sąžinė liepia, kad nereikėtų veidmainiauti, elgtis ne pagal Dekalogą ir būti savimi. Norėčiau nors minutę, akimirką būti savimi, bet tam piktos pašalinės jėgos trukdo taip daryti. Norėčiau, neprievartaudamas savęs, būti doras, kilnus. Gyventi nesipurvindamas, nematyti kitų ir savo gyvenimo, kad širdis, prisipildžiusi prievartos, graužaties, per anksti nesprogtų
Reikia
Reikia mums gerumo kaip duonos, pastogės kaip saulės, oro, reikia mums Dievo palaimos, jautrumo, Tėvynės meilės, kad būtum, kad ištvertum, išliktum, kad nežūtum. Reikia ir aukos, kad laisvi gyventume.
Tėvynė
Tėvyne, mūsų Lietuva, Tu esi mūsų džiaugsmas, laimė ir skausmas, kančia ir gyvenimas. Negalėčiau aš be Tavęs gyventi kitur. Mes mylime Tave, gerbiame, aukštiname, puošiame daugiaaukščiais namais, skambančiais miestais, kaišome sodais, parkais, raižome automagistralėmis, vingiuojančiais keliais, kad būtum mylima, graži, kad būtų gera Tavyje gyventi, kad ir kiti galėtų Tave pamilti ir galėtum amžinai neskriaudžiama laisvai gyventi. Mes Tave palaistom krauju, prakaitu, ašarom, kad augintum gėrio ir laisvės daigus. Statom gražias bažnyčias, kur žmonės galėtų paprašyti Dievo Tau palaimos ir padėkoti už suteiktas. Pasak vieno poeto, Tu pasaulio žemėlapyje esi mažutė, bet mūsų širdyse, meilėje, protuose, gyvenime didelė. Šitie poeto žodžiai pasidarė ir mano, mūsų žodžiais, nes visi jaučiame tą patį. Tu, Tėvyne, nori daug iš savo vaikų visos meilės, visų jėgų, sugebėjimų, gyvenimo, ir mes atiduodame, todėl Tu esi mums tokia brangi, miela, reikalinga, graži, nepakartojama
Ir būk visada tokia, o mes su Tavimi būsime laisvi ir laimingi, dori, mylėsime Dievą ir dėkosime Jam už teikiamą globą ir palaimą
Norėčiau
Aš norėčiau gyvenimą, pasaulį sudėti į savo širdį, protą, kraują, kad juos geriau suprasčiau, įvertinčiau, pajusčiau gyvenimo prasmę ir esmę, pažiūrėti iš šalies į save, koks aš esu. Labai norėčiau suprasti gyvenimą, pasaulį, žmones, įvertinti praeitį, dabartį, ateitį širdimi. Deja
Vincas STEPONAVIČIUS,
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys
Krekenava,
Panevėžio rajonas
© 2007 XXI amžius
|