Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pagerbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaraciją

Kazimieras DOBKEVIČIUS

1949 m. vasario 16 dienos Deklaracijos signatarų fone įsiamžino (iš kairės): LLKS štabo viršininkas, dim. majoras Vytautas Balsys, LLKS Valdybos pirmininkas, dim. pulkininkas Jonas Čeponis, dim. kapitonas Bronius Juospaitis, Didžiosios Kovos apygardos vadas dim. kapitonas Augustinas Švenčionis bei Petras Gataveckas

Vasario 11 dieną, sekmadienį, Kauno įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje susirinko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) dabartinės vadovybės nariai, išlikę gyvi partizaninės kovos dalyviai, ryšininkai, rėmėjai, inteligentai, didelė grupė jaunimo, visi, kurie neabejingi Lietuvos rezistencinės kovos vadovų priimtai 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijai. Dokumentui, kuris, reikšdamas lietuvių tautos valią, paskelbė, jog LLKS Taryba, remdamasi jungtinio posėdžio nutarimais, paskelbė, kad okupacijos metu ji yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovauja politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

Iškilmingas minėjimas prasidėjo „Tautiška giesme“ – himnu.

Išsamų pranešimą apie LLKS veiklą ir priimtos Deklaracijos reikšmę padarė partizano generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Lietuva, po Pirmojo pasaulinio karo tapusi nepriklausoma valstybe, iki 1940 metų pasiekė aukštą šalies ekonominį lygį, sukūrė švietimo sistemą, išugdė tautinę inteligentiją, išaugino jauną patriotiškai nusiteikusią kartą.

1939 metais nacistinei Vokietijai ir Sovietų Sąjungai sudarius slaptus susitarimus, sovietinė kariauna 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą. Nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo išbraukta iš pasaulio politinio žemėlapio. Prasidėjo Lietuvos sovietizavimas, gyventojų terorizavimas ir naikinimas. Tūkstančiai žmonių buvo suimta, išvežta į Sibiro platybes badui, kančiai ir mirčiai. Išžudyta apie penki tūkstančiai valstybės ir visuomenės veikėjų. Tiek aukų pareikalavo vienerius metus trukusi pirmoji sovietinė okupacija. Nepaisant represijų, kūrėsi pogrindinės pasipriešinimo organizacijos, kurios, prasidėjus karui tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, birželio 23 - 27 dienomis organizavo masinį sukilimą, išlaisvino iš sovietų okupacijos didžiąją Lietuvos dalį, atkūrė nepriklausomą Respubliką, sudarė Laikinąją Vyriausybę. Tačiau nacistinė Vokietija nepripažino šios Vyriausybės ir jos veikla po šešių savaičių nutrūko.

Sovietai Lietuvoje dislokavo milžinišką kariuomenę – 10 divizijų (beveik 60 tūkstančių kareivių). Mūšiuose su partizanais naudojo artileriją ir aviaciją. Tačiau ginkluotas pasipriešinimas nebuvo palaužtas. Vien Kalniškės mūšis (Lazdijų r.) 1945 metų gegužę liudija partizanų šlovę, kai sovietų kariuomenė patyrė fiasko. Lietuviai kovojo vieni, partizanus maitino ir rengė Lietuvos ūkininkai. Laisvės kovotojus rėmė absoliuti gyventojų dauguma. 1947-1949 metais Lietuvoje egzistavo devynios partizanų apygardos. Jie veikė mažomis 5-10 kovotojų grupėmis. Pradėta kurti vieninga vyriausioji pasipriešinimo vadovybė. 1947 metais įsteigta politinė rezistencijos institucija – Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumas. 1949 m. vasario 10-20 d. Radviliškio rajone, Minaičių kaime, didelės konspiracijos sąlygomis įvyko visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. Masinis ginkluotas pasipriešinimas tapo gerai organizuota karine struktūra prieš okupantą – Sovietų Sąjungą. Priimta Deklaracija aiškiai nusakė, kas yra tikrasis Lietuvos valstybės vadovas – tai LLKS Taryba. Deklaraciją pasirašė LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Pietų Lietuvos srities vado pareigas einantis Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bei LLKS prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila. Jų priimta Deklaracija griauna komunistų teiginius apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS sudėtį. Partizanai dėvėjo kariškas uniformas, leido kariškus statutus, įsakymus kovotojams ir gyventojams, trukdė vykdyti sovietų rinkimus, kolektyvizaciją, mobilizaciją į okupacinę kariuomenę. Partizanai leido 70 pavadinimų periodinių leidinių, kurie informavo gyventojus apie tarptautinę padėtį, palaikė tautiškumą.

Turiningą kalbą pasakė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius kunigas Robertas Grigas. Jis priminė, kad amžinojo įšalo žemėje, Norilske, kalėję Lietuvos partizanai buvo taip tvirtai įsitikinę Lietuvos laisve, kad ir mirties akivaizdoje dainavo patriotines dainas, šypsojosi, stebindami sužvėrėjusius čekistus savo dvasios stiprybe. Tai buvo tikros patriotizmo pamokos, kurių taip trūksta dabarties mokyklose. Tikėjimas daugelį patriotų išgelbėjo. Tarp jų – Šventojo Rašto vertėją kunigą Česlovą Kavaliauską. Norilskiečiai turėjo pogrindinę kovinę organizaciją „Norilsko Vyčiai“.

LLKS valdybos pirmininkas, dimisijos pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Jonas Čeponis apžvelgė partizaninės kovos praeitį ir nenumaldomą tikėjimą laisvos Lietuvos ateitimi, kenčiant Sibiro kalėjimuose. J.Čeponis priminė susirinkusiems, kad nedaug teliko gyvų kovotojų – šiek tiek daugiau nei trys šimtai. Partizaninės kovos indėlis į laisvę didelis, bet kova dar nebaigta. Mums ir šiandien reikia būti budriems ir sekti valdančiųjų politinius žingsnius, sakė LLKS vadovas.

Lietuvos Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas pasveikino visus rezistencinės kovos dalyvius, susirinkusius paminėti istorinę datą – prieš 59 metus priimtą ir paskelbtą Deklaraciją, kuri pratęsė Lietuvos valstybingumą.

Po oficialios dalies maloniai nuteikė Kauno veterinarijos akademijos folklorinio mišraus ansamblio „Kupolė“ (vadovas Antanas Bernatonis), kuris dešimt metų stropiai rinko partizanų kadaise dainuojamas dainas, koncertas. Minėjimo dalyviai ansamblio dainininkus pagerbė atsistodami sukėlę ovacijas.

Kaunas

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“