Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Oranžiniai“ dar nepasidavė

Rusijos žiniasklaida netvėrė džiaugsmu, kai Ukrainos Aukščiausioji Rada atmetė prezidento V.Juščenkos veto dėl valstybės valdymo įstatymo priėmimo. Priėmus šį įstatymą praktiškai visa vykdomoji valdžia atsidūrė prorusiškojo premjero Viktoro Janukovičiaus rankose, prezidentui paliktas tiktai simbolinis vaidmuo. Beje, prezidentas V.Juščenka net aštuonis kartus vetavo šio įstatymo, paverčiančio Ukrainą parlamentine respublika, projektą. Tokį sprendimą lėmė tai, kad sausio 12 dieną buvusios aktyvios V.Juščenkos sąjungininkės „oranžinės revoliucijos“ metu Julijos Tymošenkos blokas netikėtai susijungė su V.Janukovičiaus Regionų partija ir taip užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente.

Gruzija nesiklaupia

Po Rusijos įvestos blokados ir nesibaigiančių grūmojimų tiesiogine agresija Gruzijos žmonės, nepaisant jų politinių pažiūrų, netgi esantys opozicijoje prezidentui Michailui Saakašviliui, įvykusiuose vietos valdžios rinkimuose pademonstravo savo pritarimą jo vykdomai politikai. Valdančiojo Vieningojo nacionalinio judėjimo kandidatai surinko daugiausia balsų. Ta proga prezidentas M.Saakašvilis savo kalboje iškėlė keturis istorinius uždavinius Rusijos puolamai Gruzijos valstybei. Pirmiausia garantuoti energetikos nepriklausomybę – kad Gruzija nepriklausytų nuo vienintelio ir labai nepatikimo energetikos šaltinio. Prezidentas pabrėžė, jog jau dabar Gruzija turi alternatyvų dujotiekį, pradėjusį veikti naftotiekį. Antra, pasiekti, kad paskutinis Rusijos kareivis paliktų Gruziją ir pagaliau išsipildytų daugiau nei 200 metų laukta gruzinų tautos svajonė. Trečias M.Saakašvilio iškeltas uždavinys – Gruzijos narystė NATO, užtikrinanti didesnes Gruzijos saugumo garantijas. Ketvirta – svarbiausias Gruzijos tikslas yra atkurti teisėtumą ir teisingumą visoje Gruzijos valstybės teritorijoje, įskaitant separatistų valdomą Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Maskva vaizduoja tyrimą

Nužudytos rusų žurnalistės Anos Politkovskajos kolega, laikraščio „Novaja gazeta“ apžvalgininkas Igoris Korolkovas paskelbė didelį straipsnį „Atsarginiai organai“. Jame pateikti kelerių metų šio žurnalisto atliktų tyrimų duomenys, rodantys, kad Rusijos specialiosios tarnybos – FST, GRU kartu su Vidaus reikalų ministerijos vadovybe sukūrė paralelines struktūras susidoroti su valdžiai nepalankiais žmonėms: žurnalistais, bankininkais, politikais. I.Korolkovas pateikia labai įtikinamų duomenų, kad tuo pačiu būdu, kaip ir neseniai Londone nunuodytas buvęs rusų saugumo papulkininkis Aleksandras Litvinenko, 2003 metais buvo nužudytas ir „Novaja gazeta“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, Valstybės Dūmos deputatas Jurijus Ščekočichinas. Jo greita mirtis įvyko po staigios ir labai neaiškios ligos, kurios simptomai stebėtinai panašūs į A.Litvinenkos.

Pagaliau išsivežė

Po Berlyno sienos nugriovimo ir Vokietijos susivienijimo buvusioje „socializmo vitrinoje“ – Rytų Vokietijoje, vadintoje Vokietijos demokratine respublika, vis dar buvo saugoma daugiau kaip 200 kilogramų labai prisodrinto urano, iš kurio buvo galima pagaminti keliolika branduolinių bombų. Kažkodėl Rusija, nepaisydama daugkartinių pažadų, vis delsė išsivežti šį pavojingą sovietinį palikimą. Pagaliau pernai, gruodžio mėnesį, buvo sutvarkyti ir pasirašyti visi reikalingi dokumentai, ir visas šis krovinys, labai stiprios sargybos lydimas, automobiliais iš Rosendorfo buvo atgabentas į Drezdeną, o iš ten Rusijos lėktuvu atskraidintas į Pamaskvės Podolsko oro uostą. Iš ten išvežtas į neįvardytą Rusijos atominę elektrinę.