Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Tu viena mano laimės ir džiaugsmo sapnuos...“

Zigmas TAMAKAUSKAS

„Laisvės“ statula Kaune

Štai ir vėl atskubėjo vasaris: su savo šokinėjančiomis snaigėmis, pasidabruotais namų stogais, blizgančiais lediniais tiltais ir vėjais. Gal toks pat vaizdas buvo ir prieš 89-erius metus, Vasario 16-ąją, kai Lietuvos Taryba, įgaliota 1917 metų rugsėjo mėnesį vykusios Lietuvių konferencijos, rinkosi padaryti mūsų tautai nepaprastai reikšmingą sprendimą – pasirašyti savo – Lietuvos Valstybės atkūrimo Aktą. Tai įvyko 1918 metų tos pačios dienos popietę – 12 val. 30 min., siaučiant nuožmiems okupaciniams vėjams. Jų tada nepabūgta, kaip neišsigąsta ir 1990-1991 metų žvarbiosios žiemos, kada mūsų širdys glaudėsi prie vienos – Tėvynės širdies.

Vasario 16-oji ir dabartis

Minime mūsų valstybės gimimo dieną – Vasario 16-ąją. Minime nepriklausomybę atkurtoje valstybėje, minime partizanų krauju sulaistytoje žemėje, minime 1991 metais savanorių kova laisvę apgintoje šalyje. Tačiau ar 1990 m. kovo 11-ąją atkurta nepriklausomybė užtikrina laimingą tautos gyvenimą, kurį numatė ir Vasario 16-osios Akto signatarai? Ar viskas vyksta gerai nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje?

Atėjo atsipeikėjimo metas

Petras KATINAS

Komunizmas su žmogiškuoju veidu Jauniaus Augustino piešinys˙

Daugelis žmonių, kuriems dar nepavyko išmušti iš galvų ir protų švenčiausių dalykų, tokių kaip Tėvynės meilė, Laisvė, Nepriklausomybė, Patriotizmas, apgailestauja, kad jiems didžiausią šventę – Vasario 16-ąją – užgožė primityvi ir kartu labai agresyvi partijų rinkimų propaganda. Štai kone kasdien per visas televizijas ir radijo stotis į „paprastus žmones“ kreipiasi socdemų vadai A.Brazauskas ir premjeras G.Kirkilas. „Valstietė“ Kazimira užpylė daugybės laikraščių puslapius savo sapalionėmis, kad ji, tarsi koks Chruščiovas su savo kukurūzais, pakėlė landsbergininkų sugriautą ne tik Lietuvos žemės ūkį, bet ir visą Lietuvą. Nuolat povo plunksnomis kaišosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė.

Pagerbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaraciją

Kazimieras DOBKEVIČIUS

1949 m. vasario 16 dienos Deklaracijos signatarų fone įsiamžino (iš kairės): LLKS štabo viršininkas, dim. majoras Vytautas Balsys, LLKS Valdybos pirmininkas, dim. pulkininkas Jonas Čeponis, dim. kapitonas Bronius Juospaitis, Didžiosios Kovos apygardos vadas dim. kapitonas Augustinas Švenčionis bei Petras Gataveckas

Vasario 11 dieną, sekmadienį, Kauno įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje susirinko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) dabartinės vadovybės nariai, išlikę gyvi partizaninės kovos dalyviai, ryšininkai, rėmėjai, inteligentai, didelė grupė jaunimo, visi, kurie neabejingi Lietuvos rezistencinės kovos vadovų priimtai 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijai. Dokumentui, kuris, reikšdamas lietuvių tautos valią, paskelbė, jog LLKS Taryba, remdamasi jungtinio posėdžio nutarimais, paskelbė, kad okupacijos metu ji yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovauja politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.