|
Nešiokime Dievą širdyje
Esu Lietuvos pilietis, aplankęs daug mūsų šalies bažnyčių, nes mano amžiną atilsį mama Marija ir močiutė Ona buvo labai religingos, Dievą nešiodavo savo širdyse. Jos sakydavo, kad tie, kurie nenešioja Dievo savo širdyse, žemėje ne gyvena, o tik joje būna. Taip auklėjo, mokė ir mus, savo vaikus bei vaikaičius. Patardavo: Vaikeliai, jei norite, kad Dievas jus mylėtų, laimintų ir išklausytų, kuo dažniau lankykite bažnyčią, visur nuoširdžiai sukalbėkite nors po poterėlį, ir jūsų malda bus išgirsta. Kad ir kur aš būčiau, nors ir tolimiausiame Lietuvos kampelyje, pirmiausia nueinu į bažnyčią. Jei tuo metu nebūna uždaryta, pasimeldžiu prie kiekvieno altoriaus, padėkoju Aukščiausiajam už Jo skirtas malones, paprašau sveikatos, dvasinių gėrybių. Taip dariau ir ateistinio sovietmečio laiku, niekas manęs nesulaikė nuo vaikystėje gautų mamos patarimų, pamokymų.
Kalėdų laikotarpiu man tenka pas parapijiečius lydėti Garliavos parapijos kleboną kun. Kęstutį Vosylių, vikarą kun. Mindaugą Martinaitį. Patyriau, kaip tikintieji su meile ir dėmesiu pasitinka kunigus. Juk ir oficialioji statistika byloja, kad žmonės labiausiai pasitiki Bažnyčia, kunigais. Atėję į namus kunigai pašventina įsigytus religinius paveikslus, pasikalba įvairiais gyvenimiškais klausimais, taip pat išaiškina kai kuriuos tikėjimo klausimus. Tiesa, skaudu, kad Lietuvoje dar trūksta kunigų, kitaip tas bendravimas būtų dar glaudesnis. Gal mes savo malda galėtume paprašyti Aukščiausiąjį, kad kunigų mūsų šalyje nestigtų ir jie dažniau galėtų apsilankyti pas tikinčiuosius. Juk ne vienoje katalikų šeimoje iškyla įvairių situacijų, ir kunigo žodis čia labai tiktų.
Juozas NAGINIONIS
Garliava, Kauno rajonas
© 2007 XXI amžius
|