|
Kada nustosime garbinę komunizmą?
Gruodžio mėnesį, gydantis Druskininkuose, aplankiau partizanams pastatytą paminklą už autobusų stoties, pušyne, ant gražios kalvos, netoli pelkės, į kurią buvo sumesti jų palaikai. Paminklas labai gražus, gana didingas. Nutiestas tiltas iki tos vietos, iš kur buvo iškasti palaikai. Tikrai gerų žmonių įdėta daug taip reikalingo ir prasmingo darbo. Tačiau apžiūrint paminklą pasidarė labai liūdna. Nuo partizanų vadui užrašytos lentelės su aštriu įrankiu nukapotos visos įrašo raidės. Iš dalies panašiai suniokoti ir kitiems partizanams skirti įrašai. Labai liūdna pasidarė pamačius tokį vaizdą. Kodėl mūsų valdžia nepasirūpina tokiais reiškiniais? O jų visoje Lietuvoje yra gana daug!
Antras pastebėjimas. Gana aktyviai organizuojamos ekskursijos į Grūto parką, kur pagarbiai išstatyti įvairiausi komunistiniai monstrai. Kodėl mes, lankydami tą parką, nesusimąstome apie jų vykdytą baisų genocidą mūsų tautai?! Kodėl mes jau Nepriklausomoje Lietuvoje toleruojame tokias baisias neteisybes? Pasipiktinę smerkiame stalinizmą ir hitlerizmą, o patys, būdami jau laisvi, garbiname monstrus. Tai tokia mūsų tikrovė?!
Labai liūdna, kad tarp mūsų atsiranda tokių sielos vargšų. Garbiname tuos, kurie mus kankino ir žudė, niekiname ir leidžiame trūnyti paminklams tų žmonių, kurie kovojo už mūsų laisvę. Kodėl mes, lankydami Grūto parką, nepagalvojame, kad tie komunistiniai budeliai išžudė 61 milijoną 911 tūkstančių nekaltų žmonių. Kiek badu išmarino ukrainiečių, kiek išžudė geriausių Lietuvos gyventojų! Kiek mūsų kentėjo stalinistiniuose lageriuose?!
Prieš tris dešimtmečius, 1972 m. gegužės 14 d., didžiules demonstracijas sukėlė devyniolikmečio jaunuolio pasirinkta drastiška politinio protesto forma politinė savižudybė.
Man teko Vorkutoje patirti stalinistinio lagerio siaubą. Dabar buvusiam genocidui esame abejingi. Labai gaila, bet baigiame užmigti ant Nepriklausomybės atgavimo laurų. Labai daug dar Lietuvoje tų, kurie gailisi stalinistinių-sovietinių laikų. Mums jau seniai laikas prasitrinti akis ir įvertinti Lietuvoje vykstančią padėtį. Vieną kartą prablaivėkime ir išdrįskime tarti svarų žodį gana.
Antanas ŠIMĖNAS
Panevėžys
© 2007 XXI amžius
|