Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Potvyniai sustiprina rusniškių tikėjimą

Kun. Virginijus Palionis pasiruošęs keltis su traktoriumi-keltu

Tikybos mokytoja Irutė Trečiokienė (kairėje, viršuje) ir kun. Virginijus Palionis su į koplyčią atvykusiu jaunimu

Rusnės koplyčia pilna tikinčiųjų

Vasario 4-ąją, sekmadienį, važiuodamas iš Šilalės, nedidelį, du tūkstančius gyventojų turintį Rusnės miestelį, įsikūrusį Nemuno deltoje, pasiekiau dulksnojant lietučiui su šlapdriba bei protarpiais iš po debesų nusišypsant saulutei... O važiavau norėdamas paragauti agurkais kvepiančių stintų ir įvairiausios rūšies skaniai išrūkytos šviežios žuvies... Bet iš Šilutės Rusnės sausuma nepasiekiau. Teko apie kilometrą keltis specialiu traktoriumi, nes kelias Šilutė-Rusnė buvo apsemtas. Laimė, pasitaikė nuosavu automobiliu važiuojantis iš Šilutės į Rusnę aukoti sekmadienio šv. Mišių šilutiškis kunigas Virginijus Palionis, kuris turėjo specialų Šilutės rajono savivaldybės išduotą leidimą per šią užtvinusią kelio atkarpą keltis be eilės. Tad, nieko nelaukdamas, įsibroviau į jo automobilį ir mudu su mašina traktorius-keltas perkėlė į jau vandens sausą kelio ruožą.

Kadangi jau buvo vidurdienis, o kun. V.Palionis, aptarnaujantis ir Šilutės dekanatui priklausančią Rusnės koplyčią, turėjo aukoti šv. Mišias, tad, pamiršęs stintas ir rūkytą žuvį, nutariau drauge su rusniškiais dalyvauti šv. Mišiose, pasimelsti, kad Dievulis per daug nevargintų šių gyventojų ilgais ir dideliais potvyniais. Tiesa, šio unikalaus pamario kampelio žmonės prie potvynių yra pripratę. Pasak rusniškių, jeigu nebūtų potvynių – neįdomu būtų Rusnėje gyventi. Tik šiemetis potvynis pernelyg ankstyvas, netikėtas ir dar nežinia, kiek tęsis, nes vasara dar tolokai.

Malonu buvo išgirsti iš rusniškių, kad juos aptarnaujantis kun. V.Palionis kas sekmadienį „išbrenda“ per vandenį ir jų koplyčioje aukoja šv. Mišias. „Dar nebuvo nė vieno sekmadienio, kad mūsų kunigėlis mus paliktų be šv. Mišių“, – šnekėjo garbaus amžiaus sulaukusi rusniškė. Kiti džiaugėsi, kad kun. V.Palionis, reikalui esant, net valtimi ar kokiu nors keltu pasiekia apsemtus vienkiemius, atlieka religinius patarnavimus sergantiems arba senyvo amžiaus žmonėms. Kun. V.Palionio, o kartu ir pačių rusniškių iniciatyva susibūręs darnus koplyčios choras, sumaniai zakristijono pareigas atlieka Juozas Dimša, kas sekmadienį su moksleiviais į šią koplyčią ateina Rusnės specialiosios internatinės mokyklos tikybos mokytoja Irutė Trečiokienė, aktyvi kun. V.Palionio pagalbininkė. Tad ir vasario 4-ąją Rusnės koplyčia buvo sausakimša suaugusiųjų ir jaunimo. Kun. V.Palionis taip pat daug dirba su jaunimu individualiai, propaguoja katalikišką spaudą: „XXI amžių“, „Kregždutę“, „Artumą“ ir kitus leidinius, kuriuos noriai skaito rusniškiai. Neseniai gyventojai išsirinko parapijos bendruomenės tarybą. Jos pirmininkė – jauna ir energinga Jūratė Vismantienė. Šių, kol kas tik devynių narių, tikslas – burti jaunimą, padėti jau ketvirtus metus Rusnės parapiją aptarnaujančiam kun. V.Palioniui, kuris irgi gana energingai ir veikliai darbuojasi.

Po tos dienos pamaldų, gražiai pasižmonėjęs su rusniškiais bei apsirūpinęs visu pusmaišiu stintų ir dar visokios rūšies rūkyta žuvimi, vėl laimingai persikėliau per užtvinusią kelio atkarpą. Beje, pasirodžius saulutei, kur pasitaikė skaidresnis vanduo, matėsi, kaip ant apsemto asfalto kelio plaukioja didžiulės žuvys...

Jau pasiekęs Šilalę ir, kepdamas parsivežtas stintas, vėl mintimis nusikėliau į potvynio supamą Rusnę ir prisiminiau vieno rusniškio pasakytus žodžius, kad potvyniai sustiprina vietinių tikėjimą. Tuo įsitikinau tik vieną dieną pabuvęs Rusnėje.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilutė – Rusnė

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“