|
Kaimą telkia bendruomenės
Benjaminas ŽULYS
Narių skaičius išaugo
Lietuvos žemės ūkio rūmuose Kaune įvyko Lietuvos
kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas.
Į jį atvyko šios organizacijos pasiuntiniai iš įvairių šalies kaimo
vietovių. O jos užima net 97 proc. šalies teritorijos, jose gyvena
apie trečdalis mūsų žmonių. Jiems reikia išskirtinio dėmesio, valstybės
paramos, moralinės paspirties. Antra vertus, ir patys sodiečiai
neturėtų gyventi sudėję rankas ir laukti visapusiškos paramos iš
šalies. Tai ne vien finansinės išmokos žemės ūkio technikai, kitoms
materialinėms vertybėms įsigyti, savo gerovei sustiprinti, bet tai
ir kultūrinio lygio kilimas, dorinis tobulėjimas, savišvieta, žmonių
tarpusavio bendrystės bruožai. Šios organizacijos tampa vis aktyvesnės,
svarbesnės bei pajėgesnės prisidedant prie Lietuvos kaimo gyvenimo
perspektyvų kūrimo. LKBS įstatuose sakoma, kad ši organizacija per
Lietuvos kaimo bendruomenių veiklą yra koordinuojantis centras,
savo nariams teikiantis švietėjišką, savalaikę ir kokybišką informaciją
bei metodinę pagalbą, atstovaujantis savo narių interesams valstybinėse
ir Europos institucijose.
Sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė suvažiavime
pranešė, kad Lietuvoje yra per tūkstantį kaimo bendruomenių, iš
jų 770 LKBS narės. Per ataskaitinį laikotarpį nuo 2003 metų sąjungos
narių skaičius išaugo net 40 proc. Tiesa, jos narių esama tik 27iuose
rajonuose, tad galimybių augti yra nemažai. Pagaliau ir tuose pačiuose
rajonuose narėse yra bendruomenių, kurios pasirengusios stoti į
sąjungą. Ir tą suvažiavimo dieną sąjungos vadovybei pareiškimus
su tokiu noru įteikė devynių bendruomenių pasiuntiniai iš Antalieptės,
Rudaminos, kitų vietovių.
Žinant, kad LKB sąjunga gyvuoja tik penkerius metus,
ko nors ypač ženklaus nederėtų norėti. Tačiau vietoje nestovima:
daroma, veikiama, ieškoma, kuriama. Vien per ataskaitinį laikotarpį
tų darbų galima paminėti nemažai. Konferencijos apie demokratijos
ir pilietiškumo raišką ugdant kaimo bendruomenes, kaimo ir valdžios
partnerystė, kaimo bendruomenių vieta šiuolaikinėje visuomenėje
rado nemažą atgarsį gyvenime. Bendruomenės nariai susitiko su Lietuvos
prezidentu Valdu Adamkumi, kitais ankstesniais prezidentais. Apie
kaimo bendruomenių gyvenimą, jų veiklą Vokietijoje susitikime šios
šalies ambasadoje Vilniuje papasakojo žemės ūkio ministrė Renata
Kunst. Įsimintini sąskrydžiai, seminarai, konferencijos, plati veikla
darbo grupėse. Įdomios kelionės buvo į Briuselį bei Airiją. Šioje
šalyje, turinčioje senas ir tvirtas kaimo bendruomenių tradicijas,
mūsiškiai pamatė, kokia bendruomenių įtaka šalies gyvenime. Pasimokyti
yra ko, todėl dera pripažinti, kad Lietuvos kaimo bendruomenės eina
teisingu keliu.
Arčiau žmogaus
Žinoma, bendrovės veikia ne vien konferencijose,
seminaruose, išvykose, o pačiame kaime, kur sodiečiai gyvena, dirba,
dalyvauja įvairiausiuose renginiuose. Aišku, ne visi juose lankosi,
daug jų būna labiau užsiėmę, ypač per darbymečius, savais šeimos
rūpesčiais, ir ne visuomet atsiranda laisvesnio laiko. Bendruomenių
aktyvistai tai suvokia, nenusimena, todėl suranda laiko paraginti,
pakalbinti.
Antai Pasvalio rajono Pumpėnų kaimo bendruomenė,
kuriai vadovauja A.Noreika, vien pernai laimėjo tris projektus:
Sporte, tu būk mano draugas, jaunimo Žinių šviesoj ir širdies
šilumoj bei Lai medis tau būna brolis, o gėlė sesuo. Buvo gauta
šiek tiek lėšų, už kurias veikla toliau plėtojama. Literatūrinėse
vakaronėse buvo paminėti poetai Bernardas Brazdžionis, Paulius Širvys,
Vytautas Mačernis. Vyko gražiausios sodybos konkursas, rudens gėrybių
paroda, surengtos žiemos ir pavasario sporto šventės. Gražiai praėjo
Katalikiškojo jaunimo diena, adventinė vakaronė Adventas Kalėdų
laukimo metas, iškilmingai įžiebta kalėdinė eglutė, surengtos išvykos
į Druskininkus, Panevėžį, Kauną ir kt. Kaimo bendruomenė darniai
sutaria su vietos valdžia, vieni kitus supranta, todėl ir neblogai
sekasi.
Ignalinos rajono, Antalksnės kaimo bendruomenės
narė Gražina Ragaišienė džiaugiasi surengtais susitikimais su kalbininkais,
poetais, sumanytomis parodomis. Mums labai reikia duonos, bet be
jos dar būtina gauti maisto sielai, sako moteris.
Suvažiavime dalyvavusi tarptautinės PREPARE organizacijos
koordinatorė Ursula Budiszh Szukala sakė, kad bus skatinamas lietuvių
kaimo bendruomenių tarptautinis bendradarbiavimas.
Beje, praeitais metais iš mūsų šalies biudžeto
kaimo bendruomenėms buvo skirta trys milijonai litų, šiemet jau
šeši milijonai. Be to, yra galimybė gauti lėšų iš Jungtinių Tautų
Organizacijos (JTO), kitų šaltinių. Nereikia sakyti, kad su pilnesne
pinigine galima nuveikti daugiau darbų. Reikia žinoti, kad rajonuose
veikiančių bendrovių vadovai, kiti aktyvistai dirba visuomeniniais
pagrindais, vien geros valios skatinami. Dera ieškoti įstatymiškai
pagrįstų būdų nors šiek tiek šiuos entuziastus paskatinti.
Savo kreipimesi į šalies Prezidentą, Seimą, Vyriausybę,
apskritis, savivaldybes suvažiavimo delegatai pasiūlė inicijuoti
įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimą ir papildymą, siekiant stiprinti
kaimo bendruomenių gyvybingumą. Delegatai pasiūlė įteisinti tiesioginius
merų ir seniūnų rinkimus. Atkreiptinas dėmesys į blogą regioninių
ir vietinių kelių būklę. Dar viena problema kaimuose bei miesteliuose
bloga geriamojo vandens kokybė. Opus dalykas nykstančių amatų
išsaugojimas kaimuose. Kiekvienoje rajonų savivaldybėje turėtų dirbti
kaimo bendruomenės koordinatorius. Be to, kaimo bendruomenei turėtų
vadovauti ne seniūnas, kaip yra dabar, bet kitas bendruomenės narys.
Suvažiavimas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos
pirmininke išrinko Guodą Burokienę, pavaduotoju Žemės ūkio rūmų
vicedirektorių Alvydą Grigaliūną.
© 2007 XXI amžius
|