Atnaujintas 2007 kovo 23 d.
Nr.23
(1520)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


Šiame numeryje:

Kad kunigai šviestų
kaip Kristaus
švyturiai

Lietuviai Šlezvigo-
Holšteino žemės
forume „Bažnyčia
ir visuomenė“

Kokį jį prisimenu

Kritikos strėlės
klebonui.
Kas bus kitas?

Brangiausia
yra tikėjimas

Ar žurnalistai
visada teisūs?

Ak, tie mobilieji!..

Kasdienybės
akimirkos

Mokykime gerumo
nuo mažens

Kaimą telkia
bendruomenės

Lietuviškoji
liustracija –
aklavietėje?

Atsakymas ŠUTVEI

KGB renesansas

Vėl viena partija –
viena tiesa

„Sacramentum Caritatis“ – dovana gyventi

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI pasirašo
apaštalinį paraginimą „Sacramentum
Caritatis“. Kairėje – Vyskupų Sinodo
generalinis sekretorius slovėnas
arkivyskupas Nikola Eterovičius.
Dešinėje – Vatikano valstybės
sekretoriaus pavaduotojas
arkivyskupas Leonaras Sandris
Reuters nuotrauka

Pratęsta pontifikato pagrindinė tiesos apie meilę tema

Popiežius Benediktas XVI savo paskelbtame posinodiniame apaštaliniame paraginime „Sacramentum Caritatis“ („Meilės sakramentas“), kuris yra 2005 metų spalį vykusios Eucharistijai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos oficialus baigiamasis dokumentas, atnaujintai apmąsto tradicinį Bažnyčios mokymą, jog katalikai turi tikėti Jėzaus realiu buvimu Švenčiausiajame Sakramente, tai prideramai celebruoti liturgijoje ir šį savo tikėjimą visapusiškai išreikšti kasdieniniame gyvenime. Kaip jau patvirtina pats apaštalinio paraginimo pavadinimas, jis yra artimai susietas su Šventojo Tėvo pirmosios enciklikos „Deus Caritas est“ tema.


Goro provincijos atkūrimo grupės stovykloje Afganistane vėl aukojamos šv. Mišios

Kapelionas kpt. kun. Virginijus
Veilentas Afganistane
aukoja šv. Mišias Lietuvos
ir Kroatijos kariams

Sekmadienį, kovo 18 dieną, Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG-4) kariai vėl galėjo dalyvauti šventadienio šv. Mišiose. Praėjusią savaitę Afganistane tarnybą pradėjo Karinių oro pajėgų kapelionas kapitonas kun. Virginijus Veilentas. Šv. Mišiose dalyvavo ne tik Lietuvos kariai, bet ir kartu tarnaujantys kroatai.

Kapelionas kpt. kun. V.Veilentas sakė: „II Vatikano Susirinkimas konstitucijoje „Gaudium et spes“ kaip atskirą visuomenės grupę išryškino kariuomenės žmones ir pažymėjo, jog kas tarnybą tėvynei atlieka kariuomenėje, telaiko save tautų saugumo bei laisvės gynėjais ir, tinkamai atlikdami savo pareigas, tikrai teprisideda prie taikos palaikymo“. Jis karių dvasiniu gyvenimu rūpinsis iki PAG–4 misijos pabaigos gegužės mėnesį.


Naujokyno pradžios ir įžadų šventė

Davusieji amžinuosius ir laikinuosius
įžadus Kankinių koplyčios kriptoje
su br. Nerijumi Čapu, OFS, (kairėje)
ir br. kun. Benediktu Sigitu Jurčiu,
OFM (trečias iš dešinės)

Kovo 17 dieną Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Kankinių koplyčioje vyko šventė – naujokyno pradžios ir įžadų apeigos.

Šv. Mišių metu, kurias celebravo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vienuolyno gvardijonas br. kun. Benediktas Sigitas Jurčys, OFM, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinis ministras br. Nerijus Čapas, OFS, į Pasauliečių pranciškonų ordino naujokyną priėmė aštuonis kandidatus iš Kretingos, Plungės, Palangos, Klaipėdos ir Telšių. Po šių apeigų, giedant Šv. Dvasios himną, naujokyną baigiantys du broliai ir šešios sesės iš Kretingos leidosi į Kankinių koplyčios kriptą, kur prie pranciškonų kankinių altoriaus br. Nerijaus Čapo, OFS, ir br. kun. Benedikto Sigito Jurčio, OFM, akivaizdoje vienas davė amžinuosius, o septyni laikinuosius įžadus. Iš kriptos į koplyčią su degančiomis žvakėmis sugrįžusius, tik ką įžadus davusiuosius, sveikino čia susirinkę jų artimieji, pasauliečiai pranciškonai ir pranciškoniškasis jaunimas, kuris, beje, nuostabiai giedojo šios šventės metu.


Gera naujiena Kovo 11-ąją

Kovo 11-ąją Paminklinėje
Prisikėlimo bažnyčioje
buvo gausu jaunimo

ŽALIAKALNIS. Kovo 11-ąją Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje 11 valandą aukojamose šv. Mišiose gausiai dalyvavo Kauno miesto moksleiviai, švietimo darbuotojai, vicemeras Kazimieras Kuzminskas, atsakingoji už socialines reikmes Loreta Kudarienė ir kiti savivaldybės nariai. Šv. Mišias, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, aukojo kun. Gintaras Vitkus, SJ. Homiliją sakė parapijos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius, kuris atkreipė dėmesį į ypatingą šios Gavėnios kelią, skatinantį kiekvieną susimąstyti, apsispręsti, iš tikrųjų atsinaujinti.


Kauno )) dekanate

Šiluvos Švč.Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Knygoje pasirašo į Kulautuvą
atvykęs vyskupas Jonas Ivanauskas

KULAUTUVA. Po dekanato parapijas keliaujanti stebuklingo Šiluvos Dievo Motinos Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija čia buvo atvežta iš Babtų kovo 11-ąją, sekmadienį. Skambant varpui, giesmei „Marija, Marija“, šviečiant žvakėms, ji iškilmingai įnešta į bažnyčią ir pastatyta šalia altoriaus. Šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje aukojo klebonas kun. Šarūnas Petrauskas. Jis savo pamoksle pabrėžė, kad visi turime sekti Marijos pavyzdžiu ir mylėti visus žmones, ištiesti jiems pagalbos ranką, užjausti ligoje, kitoje nesėkmėje. Mūsų širdys galėtų būti jautresnės, švelnesnės – tokią širdį turėjo Marija. Interpretuodamas Šv. Raštą, klebonas pabrėžė, kad Mozės artėjimas prie degančio krūmo taip pat nebuvo lengvas: „Ir mes, artėdami prie Dievo per Švč. M. Mariją, turime paruošti savo širdį ir dvasią, turime atsisakyti savo vergavimo visokioms ydoms kasdieniniame gyvenime. O tai yra sunkiausia“, – sakė klebonas.


Zyplių dvare depresijos laikai jau praėję

Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik prieš 30 metų į Lukšius
gyventi atsikėlęs Vidas Cikana
nemanė, kad taip aktyviai
įsitrauks į dvaro atkūrimo veiklą

Jau maždaug prieš pusmetį buvo paskelbta, kad Ūkio ministerijos Turizmo projektų atrankos komitetas atmetė abu šakiečių projektus: „Zyplių dvaro pritaikymas turizmui“ ir „Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą“. Tačiau nuolat Zyplių dvarą puoselėjantis ir negailintis jėgų Lukšių seniūnas Vidas Cikana nenusimena – galbūt patvirtins kitais metais.

Kiek žinoma dabar, visi dvarai yra surašyti į eilę pagal svarbą, o Zyplių dvaras yra 28-asis. Šiais metais buvo patvirtinti devyni stambesni projektai, kurių vertė siekia 19 ir daugiau milijonų litų, o Zyplių dvaro vertė – devyni milijonai, tad galima viltis, jog ateinančiais metais Turizmo projektų atrankos komitetas finansuos daugiau, tačiau mažesnių dvarų projektų, tarp kurių bus ir Zypliai.


Uliūniečiai grožį kuriasi patys

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Uliūnų bendruomenės
tarybos pirmininkas Audronis Mašalas,
vietos pagrindinės mokyklos direktorė
Palma Klovienė ir Uliūnų klebonas
kun. Algimantas Keina
Autoriaus nuotrauka

Iš 60 Panevėžio rajone įkurtų bendruomenių Uliūnų yra tarp geriausiųjų. Rajono bendruomenių sąjungos tarybos pirmininkas Jonas Rimantas Banevičius taip vertino jos veiklą: „Uliūniečiams nereikia patarinėti, kaip ir ką daryti. Nelaukdami valdžios finansinės paramos, jie sugeba patys puošti savo buitį“.

Negalėtų skųstis kunigais

Uliūnų bendruomenės tarybos pirmininkas Audronis Mašalas teigė, jog tarp vietos klebono ir miestelio žmonių vyrauja geranoriški santykiai. Uliūniečiai nepamiršo pasveikinti kun. Algimanto Keinos jo 70-ojo gimtadienio proga. Klebonas rūpinasi, kad Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia atrodytų patraukliai. Naujai apskardintas jos bokštas. Parapijiečiams ne naujiena, kad kun. A.Keina vaizdo juostoje stengiasi įamžinti svarbesnius bažnytinius įvykius, turi sukaupęs daugybę jau istorija tapusios medžiagos. Jis tikisi įsigyti tokią įrangą, kad galėtų viską parodyti uliūniečiams parapijos salėje. Videokamera įamžintus vaizdus tada matytų ne televizoriaus ekrane, bet gerokai didesnius.


Palangos bažnyčios metai

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Palangos Švč. M.Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčia

Dievas sergsti jūrą
Stebi kranto žmones:
„Kurio sielai stinga
Dangiškų malonių?“

Šimtą metų stovi

Palangos bažnyčia, –
Antra tiek gyvenčiau,
Kad vis ją matyčiau

 

Kaip širdingą žmogų,
Liūdinčių paguodą, –
Dievo siųstą Gėrį
Maldomis mums duoda…

Tarsi mielosios Lietuvos šaltiniai – šaltiniukai, upiukai-upeliukai, nuo Čekiškės, Dubysos, nuo Šaukėnų, Ventos ir kitomis krašto „venomis“ laimingai atsiduodantys Baltijos jūrai, valstybės (ir ne tik mūsų!) krikščioniškojo dvasinio gyvenimo nytys susivienija Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jos garbei šiemet bus aukojamos ne vienerios iškilmingos šv. Mišios.


Tirštėjančios miglos

Petras KATINAS

Kas gi vyksta Lietuvoje? Tiksliau – jos politiniuose užkulisiuose. Atrodo, padėtį geriausiai apibūdina žinomų politologų ir politikų pasisakymai. Štai politologas Vladimiras Laučius pastebėjo, kad prezidentas V.Adamkus vis labiau „paksėja“: tai akivaizdžiai rodo jo aplinkos supanašėjimas su R.Pakso aplinka. Anot V.Laučiaus, „Rolando Pakso ir Valdo Adamkaus prezidentavimai tampa kažkuo labai panašūs“. Na, o verčiamas iš kėdės sostinės meras ir liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas pareiškia: „Jeigu mūsų valstybės saugumas tikrai stipriai priklausytų nuo Valstybės saugumo departamento veiklos, tuomet drįsčiau teigti, kad esame labai nesaugūs“. Apie tą patį saugumą ir jo vadovą Arvydą Pocių dar vienas politologas Virgis Valentinavičius kalbėjo taip: „Ką gali išgąsdinti mūsų saugumas ir šitas vadovas? Nebent savo atspindį veidrodyje. O pajudinti gali visus“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija