|
|
Kritikos
strėlės klebonui. Kas bus kitas?
Užrašas ant Traupio Šv.Onos parapijos bažnyčios
(Anykščių r.) skelbia: Geras įeik, geresnis išeik. Nieko nepridursi
žodžiai gražūs, prasmingi ir reikalingi. Juk iš tikrųjų apsilankymas
kiekvienoje šventovėje, dalyvavimas šv. Mišių aukoje, Dievo pagarbinimas
daro žmogų geresnį... Traupiečiai, be kita ko, visuomet didžiavosi,
kad jų maldos namus puošia būtent toksai užrašas.
|
|
|
Brangiausia
yra tikėjimas
Žmogus gyvena taip, kaip jis supranta gyvenimo
prasmę. Daugelis žmonių net nekelia sau tokio klausimo. Jie dirba,
augina vaikus, linksminasi
Net ir sekmadieniais, kai Viešpats kviečia
į savo puotą šv. Mišias, jie dirba, pramogauja arba vartosi lovose.
Kai žmogus nemato gyvenimo prasmės, vartoja narkotikus, net žudosi.
Į Sibirą ištremti žmonės, kad ir kokias baisias kančias teko iškentėti,
nesižudė. Juos palaikė tvirtas tikėjimas Dievu.
|
|
|
Ar
žurnalistai visada teisūs?
Kadangi Lietuvos žinios, mano nuomone, truputį
skiriasi nuo kitų dienraščių (jose mažiau bulvarinio skaitalo),
todėl retkarčiais paskaitau. Tačiau šių metų 45-asis numeris labai
nuvylė. Jame žurnalistė Ugnė Timonytė plačiai rašo apie buvusį Kaltinėnų
kleboną kun. P.Linkevičių, dabar klebonaujantį Nemakščiuose. Daugelis
laikraščių apie tai jau rašė, kritikuodami ir net mokydami vyskupą,
kad šis drįso iškelti kun. P.Linkevičių iš Kaltinėnų. Atrodė,
ta erzelynė, kilusi Kaltinėnuose, jau baigėsi. Deja, ne. Žurnalistams
vėl atsirado darbo: mat klebono gynėjai ir globėjai persikėlė į
Nemakščius. Žurnalistė beveik puslapio apimties straipsnyje Žmonės
nepaliko kunigo likimo valiai nuo pat pradžios pasakoja visų tų
įvykių istoriją, cituoja jos dalyvius. O tos citatos, apibūdinančios
vyskupą, užgaulios, drastiškos. Pavyzdžiui: Sutrypė, numetė ir
paliko nugaišti ir pan. Visa tai perskaičius, kyla klausimas: kam
tokie straipsniai reikalingi? Turbūt norima jau ir taip susiskaldžiusią
mūsų visuomenę dar labiau suskaldyti.
|
|
|
Ak,
tie mobilieji!..
Geras dalykas mobilusis telefonas! Užtat nuolat
juo ir naudojamės: reikia ar nereikia skambiname draugams, pažįstamiems,
giminaičiams ir pan.
Ne taip seniai važiavau maršrutiniu autobusu iš
Šilalės į apskrities centrą Tauragę, esančią maždaug už trisdešimties
kilometrų. Sėdėjau prie lango ir, paskendęs apmąstymuose, žvelgiau
į pro autobuso langą pralekiančius laukus, sodybas
|
|
|
Kasdienybės
akimirkos
Pušaloto parapijos tikintieji naujus bažnytinius
metus pradėjo dalyvaudami šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas kun.
Albertas Kasperavičius. Po jų klebono iniciatyva klebonijoje buvo
surengtas renginys, kuriame dalyvavo Panevėžio vyskupijos Sielovados
centro darbuotojai Zita Tručionienė, Kristina Rankelytė ir kt. Parapijiečiai
buvo supažindinti su Sielovados centro pastoracine veikla, žiūrėjo
filmą apie mažąją Teresėlę, klausėsi paskaitos apie šeimų problemas,
lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė pasakojo apie Pušalote
gyvenusius kunigus, jų kultūrinę veiklą. Visiems giedojo ir grojo
Pušaloto pagrindinės mokyklos jaunieji giedorėliai, vadovaujami
mokytojos Virginijos Čirvinskienės. Šis renginys suteikė daugiau
žinių apie šventųjų gyvenimą, praplėtė žmonių dvasinį pasaulį.
|
|
|
Mokykime
gerumo nuo mažens
Dabar žmonės tokie pikti. Jau lyg ir normalu,
kad vaikai spardo kačiuką, tampo jį už uodegos. Ir kas čia blogo,
jei vaikai išdraskė paukštelių lizdą, o paukštelius išmetė! Tėvai
į tai nekreipia dėmesio, nes turi kur kas svarbesnių reikalų.
|
|