|
Kad kunigai šviestų kaip Kristaus švyturiai
Pasitaiko, kad bulvarinės žiniasklaidos vertelgų užsakymai kai kuriuos korespondentus verčia verstis per galvą, kol jie surenka vienašališkai kompromituojančią medžiagą, pavyzdžiui, apie vieną kitą dvasininką (deja, dėl žmogiško silpnumo kartais išties būna progų jiems mesti, švelniai tariant, bent jau menką įtarumo šešėlį) ir ją savaip tendencingai pateikia į spaudą skaitytojų teismui.
Netenka abejoti, kad Bažnyčios asmenis kritikuojančios publikacijos sukelia tam tikrą sumaištį ypač tarp tų žmonių, kurie myli Kristų ir Jo įsteigtą Bažnyčią. Vis dėlto nevalia užmiršti, kad tikintieji, gyvendami pliuralistinėje ir nukrikščionėjusioje visuomenėje, visuomet turi būti pasirengę su tikėjimo ir pasitikėjimo Jėzumi Kristumi dvasia priimti net nepagrįstus savo oponentų kaltinimus. Ne veltui Viešpats kalbėjo: Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia (Jn 15, 18 19).
Čia Jėzus kalba apie visus savo sekėjus, kurie turi ir turės neišvengiamai pakelti tuos jiems Dievo leistus išbandymus, kurių dėka jie bus labiau užgrūdinti šiame gėrio ir blogio barikadų pusėse atsidūrusiame pasaulyje, idant galėtų vis ryžtingiau protu ir širdimi vadovautis visaapimančiu Jo meilės įsakymu. Jo nuoseklus laikymasis jau dabar suteikia nepaprastas Jėzaus dovanas tyrą su nieku nesulyginamą Dievo vaikų džiaugsmo pilnatvę (plg. Jn 15, 11) ir pagaliau didžiausią meilę, kai, esant reikalui, nedvejojamai guldoma gyvybė už draugus (plg. Jn 15, 13).
Tačiau reikia pripažinti, kad jei pasitaiko, jog vienas kitas kunigas kartais kažkiek papiktina aplinkinius (deja, pastaruoju laiku buvo vienas kitas nutikimas, kuriuos liberalioji žiniasklaida nedelsė pagarsinti), tuomet, be abejo, jie patys savo elgesiu suteikia pretekstą su didesniu skepsiu žvelgti į Bažnyčios narius pirmiausia tiems visuomenės nariams, kurie yra mažiausiai krikščioniškai brandūs.
Krikščionys į viską mokosi žvelgti per Kristaus tikėjimo prizmę. Todėl kai kada pasitaikantys vieno kito dvasininko suklydimai negali būti akstinas suklydusiųjų, bet priešingai krikščioniška meilė visus mus teskatina budėti ir vieni už kitus intensyviau melstis, idant visi ir ypač Dievo pašauktieji kunigai ir vienuoliai savo gyvenimo liudijimu būtų kelrodės žvaigždės, kurios ir šiuolaikinėje visuomenėje yra pastebimos tų žmonių, kurie savo širdis kelia aukštyn, į Viešpatį Dievo Sūnų, kuris visus traukia prie savo beribe meile degančios Širdies.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2007 XXI amžius
|