|
KGB renesansas
Petras KATINAS
Prancūzijos laikraščio Liberation žurnalistas Lorenas Millo, per didelius vargus įsigijęs leidimą apsilankyti Rusijos čekistų KGB, dabar FSB, irštvoje Lubiankoje, gavo interviu iš FSB spaudos sekretoriaus pavaduotojo pulkininko Nikolajaus Zacharovo. L.Millo atkreipė dėmesį į šio KGB štabo lizdą, kurio kabinoje daugybė mygtukų, bet tiktai ant dviejų iš jų yra skaičiai 1 ir 3. Visi kiti nepažymėti ir aiškiai skirti tiktai saviems.
Taip, mes išsaugojome kai kurias Saugumo komiteto tradicijas ir simbolius. O išvis KGB buvo ne tokia jau bloga organizacija, kaip rodoma filmuose. Bet mūsų tarnyba nauja, pagrįsta aiškiais ir atvirais konstituciniais principais. Mūsų darbo prioritetai pasikeitė. Pavyzdžiui, mūsų emblemoje dabar pavaizduotas ne kardas virš skydo, o atvirkščiai skydas virš kardo. Tai labai svarbi detalė, pabrėžianti, kad mūsų prioritetas yra ne puolimas, o gynyba, dėstė N.Zacharovas. Tačiau niekas nežino ir niekur neskelbiama, kiek žmonių dirba FSB, koks saugumo biudžetas, kodėl ši struktūra užima tris milžiniškus pastatus Maskvos centre, neskaitant kitų pastatų ir konspiracinių butų, išmėtytų po visą Rusiją. Jeigu bet kokiam FSB karininkui yra užduodamas toks klausimas, tai atsakymas būna vienas: paslaptis arba valstybinė paslaptis.
Po buvusio KGB pulkininko V.Putino atėjimo į valdžią, visos Rusijos specialiosios tarnybos labai greitai atstatė savo visagalybę. Mes susigrąžinome prestižą, džiūgavo pulkininkas N.Zacharovas. Jis skundėsi, kad 1990 metai kagėbistams buvo labai sunkūs. Tada netgi Lubiankos specams po kelis mėnesius vėluodavo atlyginimai, ir tūkstančiai čekistų paliko tarnybą. Pernai, gruodžio 20-ąją, kai vėl buvo švenčiama visaliaudinė šventė Čekisto diena, kuri nebuvo minima B.Jelcino prezidentavimo metais, Maskvos restorane Skydas ir kalavijas, esančiame šalia Lubiankos, lėbavo ir šėlo daugybė FSB karininkų, kurie kėlė tostus ir maukė degtinę stovėdami šalia savo įkūrėjo kruvinojo F.Dzeržinskio biusto. Karininkai šlovino didžiojo sovietinio teroro organizatorių. 1991 metais milžiniška geležinio Felikso statula, stovėjusi šalia Lubiankos, buvo nuversta. Bet, praėjus penkiolikai metų, daugelyje Rusijos miestų liko ne tik Dzeržinskio paminklai, bet ir gatvės, pavadintos šio sadisto garbei. Dabar Maskvoje susikūrė iniciatyvinė grupė, siekianti anksčiau ar vėliau šalia Lubiankos atstatyti Dzeržinskio statulą.
Slaptosios tarnybos Rusijos aukštosiose mokyklose atvirai verbuoja studentus. Ypač gerai besimokančius. Vienas Maskvos tarptautinių santykių instituto, kuriame mokosi vien tik diplomatų ir kitos grietinėlės vaikai, studentas prancūzų žurnalistui pasibaisėdamas pasakojo: Aš mokiausi priešpaskutiniame kurse, kai buvau iškviestas į viršininko kabinetą. Anksčiau mes šį žmogų laikėme rektoriaus pavaduotojo padėjėju. Jis nedelsdamas manęs paklausė, kokie mano ateities planai, daug klausinėjo apie mano tėvus ir kitus šeimos narius, domėjosi, ar vartoju alkoholinius gėrimus bei narkotikus. Aiškiai patenkintas atsakymais, FSB verbuotojas tiesiai paklausė, gal norėčiau dirbti SVR žvalgybos tarnyboje, dirbančioje užsienio šalyse. Jis vis aiškino, kad tas darbas yra labai įdomus ir prestižinis. Jūs būsite paskirtas į kokią nors mūsų diplomatinę atstovybę užsienyje, bet nebūsite diplomatas. Vakarais jums reikės išeiti į miestą, prieš tai įsitikinus, kad jūsų niekas neseka, susitikti su prezidentais ir gauti iš jų informaciją. Studentas, iš pradžių susidomėjęs verbuotojo rožiniais pažadais apie karjerą, greitai susigaudė ir atmetė saugumiečio pasiūlymą. Jis pareiškė, kad vienas jo artimas giminaitis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau čekisto tai neišgąsdino. Dabar tokie dalykai pas mus ne problema. Šiandien mes kur kas liberaliau žiūrime į tokius dalykus, dėstė saugumietis.
Kaip ir sovietiniais laikais, rusų slaptieji agentai vėl knibždėte knibžda visur. Visose didesnėse Rusijos gamyklose ir fabrikuose yra ne tik savosios saugumo tarnybos, bet ir ištisi pastatų aukštai, kuriuose dirba čekistai. Štai tik vienas pavyzdys, rodantis Rusijos saugumiečių darbo metodus. Dabartinis FSB direktorius Nikolajus Patruševas įtaisė savo sūnų, irgi FSB karininką, į darbą naujajame Rusijos naftos gigante Rosneft. Jis buvo paskirtas šio koncerno direktorių tarybos pirmininko Igorio Sečino, irgi buvusio KGB karininko, patarėju.
Slaptieji FSB agentai, kaip SSRS laikais, darbuojasi Valstybės Dūmoje, laikraščių ir žurnalų redakcijose, universitetuose, dargi sporto stadionuose. Daugiau kaip 50 FSB karininkų dalyvavo paskutinėse Olimpinėse žaidynėse, taip pat dešimtys jų siunčiami į įvairius pasaulio ir Europos čempionatus. FSB šiandien yra ta jėga, kuri gali ir privalo išgelbėti Rusiją, teigia žinomas rusų žurnalistas Andrejus Soldatovas, agentūros Agentura m įkūrėjas. Jis aiškina, kad FSB ne tiktai gelbėja valstybę, bet ir jos ekonomiką, politiką, netgi kultūrą
Tas kultūros gelbėjimas vyksta į kūrybines organizacijas įterpiant šnipus. O pernai FSB atstatė KGB 1978-1989 metais teiktą kasmetinę premiją Už geriausius literatūros ir meno kūrinius apie FSB organų veiklą.
Tūkstančiai KGB karininkų po 1990 metų tapo verslininkais, įvairiausių saugos agentūrų vadovais. Daugelis jų rado darbą valdžios struktūrose, o paties V.Putino administracijoje dirba beveik vieni kagėbistai. Čekistai niekada nebūna buvusiais, tvirtino vienas garsiu verslininku tapęs KGB pulkininkas Vladimiras Vinogradovas ir pridūrė: Mes visada stovime ramiai! V.Vinogradovas yra tikras reketininkas, nes, pasinaudodamas savo ryšiais čekistinėse struktūrose, prie bankroto jau atvedė jam patikusias firmas, pasisavino jų turtą. Kaip teigė laikraščio Novaja gazeta žurnalistas Romanas Šleinovas, Šiandien Rusijoje nėra nė vieno verslininko, kuriam nebūtų galima iškelti baudžiamosios bylos. Tai suteikia milžinišką galią saugumo tarnyboms, renkančioms informaciją apie visus.
© 2007 XXI amžius
|