Palangos bažnyčios metai
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
|
Palangos Švč. M.Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčia
|
Dievas sergsti jūrą
Stebi kranto žmones:
Kurio sielai stinga
Dangiškų malonių?
Šimtą metų stovi
Palangos bažnyčia,
Antra tiek gyvenčiau,
Kad vis ją matyčiau
Kaip širdingą žmogų,
Liūdinčių paguodą,
Dievo siųstą Gėrį
Maldomis mums duoda
Tarsi mielosios Lietuvos šaltiniai šaltiniukai,
upiukai-upeliukai, nuo Čekiškės, Dubysos, nuo Šaukėnų, Ventos ir
kitomis krašto venomis laimingai atsiduodantys Baltijos jūrai,
valstybės (ir ne tik mūsų!) krikščioniškojo dvasinio gyvenimo nytys
susivienija Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
bažnyčioje. Jos garbei šiemet bus aukojamos ne vienerios iškilmingos
šv. Mišios.
Šioms filigraniškoms grafo Juozapo Tiškevičiaus
turėtoje senojoje plytinėje iš vietinio Mėguvos krašto molio
išdegtoms aviečių spalvos plytoms, grakščioms, padanges siekiančioms
arkadoms, kantriai bažnyčios šimtametei istorijai, vasariškai šiandienai
visų gerbiamas klebonas dekanas kan. Algis Genutis skirs ne vieną
įspūdingą pamokslą. Ir ne viena Edmundo Jucevičiaus vadovaujamo
bažnyčios choro atliekama giesmė bus skirta šventovei, kurioje ramumo
ir dieviškų vilčių eiti erškėčiuotais kasdienybės keliais pasisemia
ir palangiškiai, ir jų margaspalviai svečių pulkeliai. Motiniškai
gera, laukianti, atlaidi, mylinti ji atvira kiekvienam.
Kaune, Valstybės spaustuvės 1925 metais išleistoje
pustrečio šimto puslapių I.Končiaus ir V.Ruokio knygoje Palangos
kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga (p. 239) apie 1898 metus
parašyta šitaip:
Tais pačiais metais buvo pašvęstas naujosios bažnyčios
pamatas per šv. Roką, 16 rugpjūčio, o su pamaldomis įeita 1907 metais
ir dabar tebeklebonaujančiam kun. J.Šniukštai.
Visa statyba atsiėjo 90 000 aukso rublių. Palangos
ir apylinkių dvarų savininkas gr. F.Tiškevičius paaukavo 30 000
aukso rublių pinigais ir medžiagą.
Karo metu į bažnyčią pataikė iš Vokiečių laivyno
4 šoviniai: ištrenkė spalvotus langus su paveikslais prie didžiojo
altoriaus ir t.t. Dabar žaizdos jau ištaisytos, bet paveikslai languose
daug menkesni.
Bažnyčia daili, prideramai plytų tvora apjuosta,
todėl masina praeivio akį skaisčiu linksmumu, kviesdama jį ilgiau
pasigėrėti. Gražus ir vidus, krinta į akis du balzganu šalutiniu
altoriu iš marmuro (atvežto iš Prancūzijos G.G.); tos pačios medžiagos
ir sakykla. Didysis altorius paimtas iš senosios bažnyčios, matyt,
laikinai, nors jis tiek dailus, kad vertėtų palikti naujoje vietoje.
Senoji bažnyčia buvo kryžiauna, altoriaus galas
žiūrėjo į Valančiaus gatvę; ji stovėjo truputį į pietus nuo dabartinės,
kurion įėję, senąją nugriovė, o iš sienojų padirbo elgetyną dviem
aukštais (dabar toje vietoje Mėguvos poilsio centras G.G.).
Ji ar kita prieš ją buvo statyta 1768 metais, klebonaujant kunigui
Vilčinskui, o pašvęsta 1767 m. birželio 19 d. vardu šv. Jono Baptisto
ir Roko, dangun priimtų. Šventoriuje stovėjo medinė varpinyčia,
o joje kabojo suharmonizuoti švelnių tonų varpai.
Rusai buvo ketinę mūrytos bažnyčios vietoje cerkvę
pastatyti, bet jiems tai nepavyko.
Labai įdomūs ir Palangos bažnyčios metraščio puslapiai
iš 1906 metų gegužę išleisto Šaltinio (kalba netaisyta G.G.):
Bažnyčia ligšiol medinė, bet grapo P.Tiškevičiaus,
J.E. Žemaičių vyskupo Paliulionio, tenykščio klebono ir kitų gerų
žmonių rūpesčiu pastatyta jau kita graži mūro bažnyčia; turbūt šįmet
užbaigs ją dirbę, nes tik vidus dar neįtaisytas ir pašventimas bene
tik ar nebus per šv. Rokų, kaip žmonės mena, nes čion tada didi
atlaidai, o gal ir pirmiau, nes ir J.E.Vyskupas mėgsta atvažiuoti
į Palangą jūros vandenyse pasimaudyti.
(
) Palangos parakvija yra maža. Žmonės sodiečiai
gerai pasiturį, bet gyvenantįs jūros pakraščiais nuskurdę; jų
žemė, tai smiltynai ir kad ne jūros kerpės (samanos) visai nieks
neužaugtų, mat tos kerpės, tai gera trąša smiltynams; jose randama
daug gintarų, kuriuos vėtra išrauna iš jūros dugno. Apie miestelį
iškasa taipogi gintarų ir iš žemės.
Trys pastarieji amžiai absoliučiai skirtingais
veidais, sava skraiste gaubia Lietuvą, o Palangos Švč. M.Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčia sava, dieviškumu amžina Siela vis tokia
pat: rūpestingų šeimininkų su meile prižiūrima, noriai lankoma.
Laisvesnio laiko vėjai gimdo naujas tradicijas štai neseniai,
2006 m. lapkričio 4-26 d., bažnyčios 100-osioms metinėms buvo skirtas
puošnus ir didžiulis sakralinės muzikos festivalis.
© 2007 XXI amžius
|