Atnaujintas 2007 gegužės 16 d.
Nr.37
(1534)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pamiršo apklausti pagrindinį liudytoją

Gintaras VISOCKAS

Po publikacijos „250 tūkstančių litų – už politinę ir moralinę išdavystę“ pasirodymo prabėgo daugiau nei mėnuo. Rašinys, pasakojantis, jog buvusį Krašto apsaugos savanorių pajėgų viršilą Mykolą Dūdonį mūsų VSD pareigūnai už solidžią pinigų sumą gundo duoti melagingus parodymus, – paskelbtas šių metų balandžio 13-osios „XXI amžiaus“ numeryje. Tame straipsnyje M.Dūdonis atvirai, nesislapstydamas po anonimo kauke, papasakojo, kokį sandorį 2007-ųjų pavasarį pasiūlė VSD pareigūnai: „jam reikia prisiimti kaltę, esą būtent jis drauge su kitu buvusiu savanoriumi Alvydu Pangoniu sprogdino ir tiltą per Bražuolės upelį, ir „Lietuvos ryto“ redakcijos pagalbines patalpas, o šių teroro aktų dvasinis ir moralinis įkvėpėjas esą yra Algirdas Petrusevičius“. Tada ketvirtis milijono – jo kišenėje.

Po šios publikacijos Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir Antanas Napoleonas Stasiškis oficialiai kreipėsi į Generalinės prokuratūros bei VSD vadovus, prašydami paaiškinti, kas, kaip ir kodėl iš VSD darbuotojų bendravo su buvusiu viršila M.Dūdoniu.

Į atsargą išėjo 1993-iaisiais

Pirmasis į Seimo narių paklausimą atsiliepė Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Jo šių metų gegužės 3 dieną pasirašytame laiške sakoma: „Informuojame, kad patikrinus aplinkybes, nurodytas laikraščio „XXI amžius“ žurnalisto G.Visocko 2007 m. balandžio 13 d. publikacijoje „250 tūkstančių litų – už politinę ir moralinę išdavystę“, nenustatyta, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai būtų atlikę kokius nors neteisėtus (paryškinta mano – G.V.) veiksmus, kurstę asmenį duoti melagingus parodymus ar melagingai įskųsti nekaltus asmenis, kaip padariusius nusikalstamą veiką“. Šis Generalinės prokuratūros atsakymas verčia suklusti. Vadinasi, kontaktų būta. Ir greičiausiai – ne vieno. Ir jie buvo, anot prokuratūros, teisėti. Bent jau tokią nuomonę galima susidaryti iš prokurorų atsakymo. Tačiau kodėl VSD darbuotojai važiavo pas M.Dūdonį į svečius? VSD domėjimasis buvusio viršilos asmenybe – jei ne įtartinas, tai bent keistas. M.Dūdonis iš Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms priklausančių savanorių pajėgų į atsargą išėjo 1993-iaisiais. Nuo tada jis pasitraukė ir iš bet kokios politinės, visuomeninės ar kultūrinės veiklos. Nekišo nosies nei į politiką, nei į verslą. Nesiekė tapti nei parlamentaru, nei savivaldybės pareigūnu. Neturėjo ir neturi jokios firmos. Nebuvo įsigijęs ir dabar negali pasigirti turįs akcijų uždarosiose akcinėse bendrovėse (nei padoriose, nei abejotinos reputacijos bendrovėse). Neturi milijonus litų kaštuojančių vilų vaizdingų ežerų pakrantėse. Nevažinėjo ir nevažinėja į jokius užsienius – nei į Vakarus, nei į Rytus. Niekad nėra rašęs jokių atvirų laiškų Prezidentui, Seimo, Vyriausybės vadovams. Neturi leidinio, kuriame analizuotų šiandieninę padėtį Lietuvoje. Niekad niekada nebendravo su užsienio ambasadų darbuotojais. Tiesiog gyvena netoli Garliavos esančiame vienkiemyje, verčiasi atsitiktiniais, didelio pelno neatnešančiais statybos, remonto darbais. Štai ir visa jo dabartinė veikla. Tad VSD darbuotojų vizitai pas M.Dūdonį, tegul ir teisėti, kaip teigia Generalinė prokuratūra, vis tiek yra keisti. Nejaugi VSD neturi svarbesnių „domėjimosi objektų“? Kam prireikė VSD agentams svečiuotis pas santechniku Garliavoje dirbantį buvusį viršilą? Nejaugi Lietuvos Respublikos Prezidentas nusprendė M.Dūdonį apdovanoti Vyčio Kryžiumi, skiriamu tik ypatingai nusipelnusiems asmenims? Šitaip sakydamas nė kiek neironizuoju. M.Dūdonis tokio apdovanojimo tikrai vertas. Būtent jo drąsos dėka pavyko taikiai sureguliuoti rusų desantininkų ir mūsų savanorių konfliktą netoli Garliavos 1992-ųjų liepos mėnesį. Būtent M.Dūdonis nepabijojo kovine granata pagrasinti rusų praporščikui, vadovavusiam desantininkų skyriui. Išvydęs, jog M.Dūdonis rankoje laiko paruoštą kovinę granatą, ir supratęs, jog savanoris nejuokauja – ir pats susisprogdins, ir jį nusineš į kapus, praporščikas liepė atsitraukti saviškiams. Todėl kraujo praliejimu galėjęs pasibaigti konfliktas baigėsi taikiai. Už tokį drąsų poelgį M.Dūdoniui tikrai būtų galima skirti Vyčio Kryžių. Deja, pas buvusį viršilą saugumiečiai skubėjo visai dėl kitų priežasčių.

Pagrindinio liudininko apklausti nesiteikė

Generalinės prokuratūros atsakymas verčia suklusti dėl dar vienos priežasties. Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis oficialiame laiške, be kita ko, adresuotame Seimo nariams, teigia, esą „nenustatyta, kad VSD pareigūnai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus“. Įdomu būtų pasiteirauti, kaip, kokiais būdais Generalinė prokuratūra nustatė, jog VSD veiksmai buvo teisėti? Gyvenimiška patirtis byloja: jeigu nori žinoti, kas teisus, o kas meluoja, privalai išklausyti abi besiginčijančias puses. Jeigu vadovaujamasi šia elementaria taisykle, tai niekad labai neapsišaunama. Tačiau akivaizdu, kad šį kartą Generalinės prokuratūros vadovybė nusižengė principams, kuriais tyrėjai privalo vadovautis bet kokiu atveju. Seimo nariams paaiškinimas nusiųstas nepasišnekėjus su pagrindiniu liudininku – M.Dūdoniu. Šių eilučių autoriui tikrai žinoma, kad po publikacijos „250 tūkstančių litų – už politinę ir moralinę išdavystę“ pasirodymo jokie pareigūnai nebuvo aplankę M.Dūdonio – nei iš Generalinės prokuratūros, nei iš VSD, nei iš jokios kitos slaptosios ar specialiosios tarnybos. Tad Generalinės prokuratūros vadovybės belieka paklausti, kodėl ji nesiteikė išklausyti M.Dūdonio versijos, rašydama atsakymą parlamentarams? Susipažinęs su neišsamiu prokurorų laišku iš karto kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas audiencijos pas oficialų atsakymą pasirašiusį G.Jasaitį. Iki šiol – mirtina tyla. Generalinės prokuratūros ryšių su visuomene skyrius atsiuntė tik pranešimą, kokie renginiai numatomi... ateinančią savaitę. Tad belieka dar sykį viešai pasiteirauti: kaip Generalinė prokuratūra, neapklausdama pagrindinio liudininko, sugebėjo išsiaiškinti, jog VSD „neatliko neteisėtų veiksmų“? O kol nėra atsakymo į šį klausimą, vargu ar G.Jasaičio laišką galima vadinti išsamiu, pilnu, objektyviu.

Kas atsakys už VSD klaidas?

Keistas ir VSD vadovo Arvydo Pociaus atsakymas, adresuotas parlamentarams R.Juknevičienei ir A.N.Stasiškiui. Savo paaiškinimą VSD direktorius atsiuntė maždaug savaite vėliau nei Generalinė prokuratūra – 2007 metų gegužės 8-ąją. Jame ta pati standartinė, nieko nesakanti frazė: „Patikrinus minėtame laikraštyje pateiktus faktus, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai būtų atlikę kokius nors neteisėtus (paryškinta mano – G.V.) veiksmus“. Vėl kyla logiškas klausimas: kaip VSD pareigūnams pavyko nustatyti tiesą, neapklausus pagrindinio liudininko? Sunku patikėti, jog tokie atmestinai, paviršutiniškai parengti atsakymai įmanomi demokratinėje valstybe besivadinančioje Lietuvoje. Maniau, kad tiek Generalinė prokuratūra, tiek VSD vadovai bent jau apsimes, jog atlieka tyrimą – analizuoja visas „galimo M.Dūdonio papirkimo aplinkybes“. Tačiau minėtų slaptųjų ir specialiųjų tarnybų atstovai pasielgė priešingai. Jie tyrimo neatliko ir šios aplinkybės net neslėpė, nemaskavo. Be kita ko, VSD generalinio direktoriaus A.Pociaus laiške esama ironijos. „Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas neatsako už laikraštyje „XXI amžius“ paskelbtos informacijos tikrumą“, – teigia VSD vadovas A.Pocius. Be abejo, VSD neatsako už jiems nepavaldžių leidinių darbą. Tačiau liūdniausia, kad VSD, regis, šiandien nė už nieką neatsako.

Kas atsakys už Vytauto Pociūno išsiuntimą į Baltarusiją – už jo mirtį? Kas atsakys už kontržvalgybai skirtų lėšų iššvaistymą ekonominėms reikmėms? Kas atsakys už melą, pasakytą iš Seimo tribūnos: „Niekad niekada nesu turėjęs ryšių su KGB...“? Kas atsakys už neįvykdytus pažadus demaskuoti tuos, kurie sprogdino tiltą per Bražuolę, nužudė Jurą Abromavičių, sukėlė vadinamąją savanorių nepaklusnumo akciją? Kas atsakys už pusvelčiui privatizuotus tarnybinius butus? Kas atsakingas už keistomis aplinkybėmis atleistų VSD pareigūnų pravaikštas? Kas atsakys už suterštą VSD reputaciją? Beje, ir už į kalėjimą pasodintą Lietuvos patriotą Algirdą Petrusevičių, prieš kurį A.Pocius rengė ne tik jau įvykdytą „nelegalių ginklų pardavimo“ provokaciją, bet ir minėtą, su M.Dūdonio pagalba režisuotą provokaciją. VSD vadovybei nemalonių klausimų sąrašas – itin ilgas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija