|
Posėdžiavo LKD Taryba
Balandžio 28 dieną Kaune įvyko Lietuvos krikščionių demokratų Tarybos posėdis, kurio metu daug dėmesio skirta paskaitoms apie krikščionišką socialinį mokymą, Katalikų Bažnyčios socialinę politiką ir šių aktualių temų nagrinėjimui.
Sveikinimo žodį tarė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Anot arkivyskupo, Lietuvai šiuo metu labai aktualus socialinio teisingumo klausimas. Mūsų valstybė būtų stabilesnė, jei jos socialinė politika būtų pagrįsta Evangelijos dėsniais. Būtent Evangelijos dėsnių laikymasis užtikrina santarvę ir stabilumą.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Jūratė Kuzmickaitė išdėstė pagrindinius Bažnyčios socialinio mokymo dėsnius. Vienas iš jų bendruomeniškumo ugdymas, kad kaimynai, parapijiečiai padėtų vieni kitiems, suteiktų paramą stokojantiems, būtų kartu ir varge, ir džiaugsme.
Buvo pabrėžta, jog labai svarbu skirti didesnį dėmesį šeimoms, siekti, kad kuo daugiau šeimų gyventų pagal krikščioniškas vertybes ir remtųsi tradicijomis. Stiprios krikščioniškos šeimos yra tarsi uola, jos laikosi ant tvirtų pamatų. Nes būtent stiprios šeimos ir stiprios krikščioniškos bendruomenės sudaro stabilios visuomenės pagrindą. Kokios bus mūsų šeimos, tokia bus ir mūsų ateities visuomenė.
Sovietinių laikų visuomenėje buvo ugdomos visai kitokios vertybės, buvo orientuojamasi į kolektyvizmą, kuris yra bendruomeniškumo priešingybė. Šių dienų Lietuvos visuomenė nestabili, dar daug regime sovietinio paveldo ženklų. Situacija priklauso nuo kiekvieno iš mūsų asmeninio apsisprendimo ar esame už Tiesą, Gėrį, ar išduodame save ir dėl patogumo bei trumpalaikės naudos esame prisitaikėliai. Nuo visų mūsų priklauso, ar mūsų Tėvynėje toliau plis blogio sėkla, ar įsivyraus socialinis teisingumas, pagarba gyvybei ir kt.
Didelę reikšmę Lietuvos ateičiai, ekonomineisocialinei būklei, kultūriniams procesams turės tai, kokie žmonės bus atsakinguose postuose. Ne veltui šv. Augustinas teigė: ,,Valstybė be socialinio teisingumo yra plėšikų gauja. Popiežius Benediktas XVI savo pasisakymuose nuolat pabrėžia, kad socialinis teisingumas ir krikščioniškos vertybės yra tie raktai, kurie gali padėti spręsti nūdienos pasaulio problemas. Juk krikščionybės esmė skleisti Gerąją Naujieną, siekti, kad Kristaus idealai plistų pasaulyje, kad įsigalėtų laisvė, lygybė, pasitikėjimas bei santarvės dvasia.
Socialinėje srityje Katalikų Bažnyčia deda daug pastangų, siekdama padėti skurstantiems, našlaičiams, senukams. Ypač daug šitoje srityje darbuojasi organizacija ,,Caritas.
Kun. Albertas Kasperavičius palietė kitus klausimus, susijusius su Bažnyčios socialiniu mokymu. Didelę reikšmę Bažnyčios socialinei politikai turėjo II Vatikano Susirinkimas. Jis suformavo pagrindines kryptis Katalikų Bažnyčios socialinėje politikoje, kur pagrindinis dėmesys skiriamas dialogui tarp civilizacijų, valstybių, visuomeninių grupių, dialogui tarp pasaulietinės valdžios ir Bažnyčios. Svarbu, kad tarp žmonių susiklostytų geranoriški santykiai, kad visuomenėje vyrautų pagarbos ir pasitikėjimo dvasia.
Tam, kad mūsų krašte įsivyrautų santarvė bei socialinė gerovė, reikia remtis krikščioniškąja antropologija. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja liberalioji antropologija ir regime, kokius tai sukelia padarinius: laukinio kapitalizmo klestėjimas, įvairių ateizmo apraiškų plitimas, gudriai paslėptas po laisvės skraiste. To rezultatas susiskaidžiusi visuomenė, atsilikimas, skurdas. Kokia gi yra žmogaus laisvės samprata? Tikra laisvė tai sekimas Jėzumi Kristumi, Jo idealais ir mokymu. Sekdami Kristumi, ieškodami evangelinių tiesų Šventajame Rašte, randame atsakymus į įvairius klausimus. Aktualus ir amžinas klausimas kas esame mes, tikintieji? Bažnyčia nėra hierarchinė bendruomenė, Bažnyčia tai Dievo tauta. Svarbu, kad joje vyrautų džiaugsmas, viltis, pasitikėjimas.
Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Molėtų meras Valentinas Stundys savo kalboje pažymėjo, kad krikščionys demokratai gerai pasirodė neseniai praėjusiuose savivaldos rinkimuose. Vietos tarybose krikdemai turi 100 tarybų narių mandatų. 25 rajonuose partijos nariai įeina į valdančiąsias koalicijas. LKD nariai turi du merų postus, nemažai vicemerų ir administracijos direktorių postų.
Kalbėdamas apie dabartinę padėtį Lietuvoje, V.Stundys ją įvertino kaip krizinę. Politinis nestabilumas bei oligarchijos klestėjimas sudaro prielaidas populizmui. Žmonės pasigenda teisingumo, yra pavargę ir nusivylę. Per septyniolika nepriklausomybės metų suvešėjo biurokratija, korupcija. Valdantieji nesuinteresuoti, kad Lietuvoje būtų stipri pilietinė visuomenė, jiems naudinga, kai visuomenė susiskaidžiusi. Tam, kad Lietuva būtų stipri ir stabili valstybė, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir daugelis žmonių gyventų pasiturinčiai, reikia, kad stiprėtų pilietinė visuomenė, į valdžios postus ateitų kuo daugiau padorių, nesavanaudiškų politikų, nesiejamų su KGB ir oligarchinėmis struktūromis.
LKD pirmininko pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas savo kalboje pasisakė už glaudų LKD bendradarbiavimą su profsąjungomis, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Anot K.Kuzminsko, partijos nariai turi veikti ryžtingai, reaguoti į įvairius neigiamus reiškinius, imtis pilietinės iniciatyvos, būti solidarūs. Jei piliečiai bus aktyvūs, bursis į įvairias visuomenines struktūras, gins savo interesus, demokratijos plėtra Lietuvoje taps ryški.
Posėdžio pabaigoje vyko diskusijos, aktualių klausimų aptarimas.
Giedrius GrabauskasKaroblis
© 2007 XXI amžius
|