Atnaujintas 2007 gegužės 16 d.
Nr.37
(1534)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius apie žiniasklaidos reikšmę ir uždavinius

Mindaugas BUIKA

Apie bendrystės su ganytojais
svarbą popiežius Benediktas XVI
kalba Italijos katalikiškų
laikraščių redaktoriams
„L’Osservatore Romano“ nuotrauka

Pripažįstama teigiama įtaka civilizacijos vystymui

Artėjant Pasaulinei žiniasklaidos dienai – Katalikų Bažnyčioje ji jau 41-ą kartą šiemet bus minima ateinantį sekmadienį – prisimenamas popiežiaus Benedikto XVI šios svarbios ir įtakingos žmonių veikimo srities vertinimas bei prasmingas palinkėjimas tarnauti bendrajam gėriui. Bažnytines institucijas Šventasis Tėvas taip pat skatina vystyti „visuomenės komunikavimo apaštalatą“, kurio svarba nuolat didėja vis labiau informacinės technologijos apimtame globalizuotame pasaulyje.

Apie tai jis kalbėjo ir kovo 9 dieną audiencijoje priėmęs tuo metu savo plenarinę asamblėją surengusios Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos narius. Pabrėžęs spartų elektroninių žiniasklaidos priemonių – radijo, televizijos ir interneto – technologinio lygio kilimą, Popiežius atkreipė dėmesį į kitą sparčios kaitos prieštaringą bruožą: „stiprėjančią jos koncentraciją rankose nedaugelio tarptautinių konglomeratų, kurių įtaka peržengia visas socialines bei kultūrines ribas“. Šių procesų pasekmės, žinoma, kelia nemažą susirūpinimą visiems, kurie labai rimtai galvoja apie pilietinės visuomenės gerovę.

Šventasis Tėvas, kaip ir visa Bažnyčia, pripažįsta didelę teigiamą žiniasklaidos įtaką šiuolaikinės civilizacijos vystymesi. Jis atkreipė dėmesį į aukštos kokybės dokumentiką, žinių tarnybą, pramogines laidas ir rašinius, mintį provokuojančius debatus ir interviu. Visiškai naujas galimybes pažinimui bei studijoms atvėrė internetas, ir „šis įnašas bendrajam gėriui turi būti priimtas bei paskatintas“. Kita vertus, negalima nematyti, jog tais pačiais informacijos kanalais į milijonus namų bei šeimų patenka tokia medžiaga, kuri iš esmės yra destruktyvi.

Viskas priklauso nuo vertybėmis paremto supratimo, todėl popiežius Benediktas XVI ypač kreipiasi į žiniasklaidos lyderius, kad jie patys, kartu skatindami ir savo kūrybinius darbuotojus, gintų žmogiškąjį orumą, atsižvelgtų į tikruosius šeimos ir santuokos poreikius, išryškintų teigiamus žmonijos pasiekimus ir gyvenimo tikslus. Žiniasklaidos vartotojų, ypač jaunų žmonių, grožio, tiesos ir gėrio teisingo supratimo ugdymas yra didelė ir neatšaukiama kūrėjų atsakomybė. Kaip tik tai turi pabrėžti ir už Bažnyčios politiką žiniasklaidos pasaulio atžvilgiu atsakinga Popiežiškoji visuomenės komunikavimo taryba, kuri savo analizės rezultatais bei Popiežiaus suformuluotais veikimo prioritetais turi efektyviai dalytis su vietinėmis bažnytinėmis institucijomis, sakė Šventasis Tėvas.

Ugdyti teisingą pasirinkimą informacijos sraute

Kaip tik ši Romos kurijos dikasterija pirmiausia skelbia ir komentuoja Popiežiaus parinktą kasmetinės Pasaulinės žiniasklaidos dienos temą, kurios proga jis taip pat parašo savo kreipimąsi. Dar 2006 metų rugsėjo pabaigoje Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos pirmininkas amerikietis arkivyskupas Džonas Folis pranešė, kad popiežius Benediktas XVI netrukus minėsimos Pasaulinės žiniasklaidos dienos tema parinko vaikų santykį su žiniasklaida kaip „iššūkį jų auklėjimui“. Kadangi šalia tėvų ir mokyklos Bažnyčia taip pat yra atsakinga už jaunų žmonių ugdymą, tai ši tema taip pat turi ypatingu būdu dominti ir sielovadininkus.

Jie, kaip ir tėvai bei pedagogai, turi „suprasti tą svarbią ugdomąją įtaką, kurią turi žiniasklaida vaikų gyvenime“, aiškino arkivyskupas Dž.Folis. Pats popiežius Benediktas XVI minėtame susitikime su Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos nariais sakė, kad jaunų žmonių ir„media“ santykio problema jam rūpi, kaip ir „kiekvienam tėvui ar motinai, mokytojui ar tiesiog atsakingam piliečiui“. Kreipimesi Pasaulinei žiniasklaidos dienai (kurį Šventasis Tėvas tradiciškai skelbia per katalikų žurnalistų ir rašytojų dangiškojo globėjo šv. Pranciškaus Saleziečio liturginę šventę, sausio 24 dieną) primenama, kad komunikavimo priemonėmis skleidžiamas „grožis, savotiškas dieviškumo veidrodis, įkvepia ir gaivina jaunuolių širdis bei protus, o bjaurumas ir vulgarumas turi žlugdantį poveikį jų nuostatoms ir elgsenai“.

Savo kreipimesi popiežius Benediktas XVI paliečia ir bendrąjį auklėjimo klausimą, kurio pagrindinis tikslas – išugdyti jaunus žmones teisingai naudotis laisve esamoje socialinėje aplinkoje ir pajusti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad visiems jaunimo ugdytojams „tai yra įpareigojanti užduotis“, nes šiandien „laisvė dažnai pateikiama, kaip nepaliaujamas malonumų ir naujų patirčių ieškojimas“. Tačiau „tikroji laisvė niekada negalėtų pasmerkti individo, ypač vaiko, nepasotinamam naujovių ieškojimui“ be jokios atrankos. Teisingai išugdyta laisvė skatina „laisvai pasirinkti visa, kas yra gera, teisinga ir gražu“.

Popiežius taip pat paaiškina, kad tarp visų jaunimo ugdytojų „tėvų vaidmuo yra pirminės svarbos“, nes kaip tik jie yra savo vaikų „laisvės saugotojai“. Todėl tėvai pirmiausia turi suprasti savo teisę ir pareigą užtikrinti, „kad žiniasklaida būtų naudojamasi protingai“. Jie turi ugdyti savo vaikų sąžinę, suformuoti atitinkamus kriterijus, kuriais vadovaudamiesi jie galėtų daryti atitinkamus objektyvius sprendimus dėl pasiekiančios žiniasklaidos medžiagos priėmimo arba atmetimo. „Svarbu pripažinti pamatinę tėvų pavyzdžio vertę ir naudą supažindinant jaunimą su vaikų literatūros klasika, menu ir vertinga muzika“, – pabrėžia Benediktas XVI.

Griežtas perspėjimas dėl jaunų sielų žalojimo

Vykdydami šį atsakingą uždavinį tėvai neturi likti vieniši, bet jausti nuolatinę mokyklos ir parapijos paramą bei paskatinimą, „ir tai laiduotų, kad šis sunkus, tačiau nuopelningas tėvystės aspektas yra palaikomas platesnės bendruomenės“, nurodo Šventasis Tėvas. Tuo tarpu Popiežiškoji visuomenės komunikavimo taryba savo komentare patvirtina, jog tėvai, mokytojai ir sielovadininkai taip pat turi lavintis, kad geriau pažintų žiniasklaidos kalbą bei technologiją ir tokiu būdu išsiugdytų reikiamą selektyvumą, kurio pagrindu padėtų vaikams teisingiau pasirinkti programų, videožaidimų ar spausdintos medžiagos gausoje.

Savo kreipimąsi popiežius Benediktas XVI, be abejonės, adresuoja ir pačioms žiniasklaidos priemonėms, kurios gali būti tėvų, mokytojų ir sielovadininkų sąjungininkės teisingai auklėjant vaikus ir jaunus žmones. Visa tai priklauso nuo to, kiek žiniasklaidos priemonė „palaiko pamatinį žmogaus orumą, tikrąsias santuokos ir šeimos gyvenimo vertybes, puoselėja pozityviuosius žmonijos pasiekimus ir tikslus“, kitaip sakant, kiek ji laikosi bendrųjų etikos normų.

Su apgailestavimu Šventasis Tėvas pripažįsta, kad komerciniai tikslai ir pelno siekis „kartais pastūmėja komunikavimo darbuotojus taikyti žemesnį normų standartą“ savo pateikiamoje produkcijoje. Tokia tendencija žiniasklaidoje – netgi videožaidimų ir animacinių filmų kūrimo srityje, „kai dėl pramogos aukštinama prievarta ir vaizduojama antisociali elgsena arba subanalinamas žmogaus seksualumas – yra iškrypimas, juo labiau pasibjaurėtinas, kai šios programos skiriamos vaikams bei paaugliams“, griežtai konstatuoja popiežius Benediktas XVI.

Ši produkcija skaudžiai žaloja gležną jaunų žmonių sielą ir jos gamintojui yra taikytinas Jėzaus perspėjimas, kad tokiam „mažutėlių“ papiktintojui „būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron“ (Lk 17, 2). Todėl Šventasis Tėvas nuolat kreipiasi į „žiniasklaidos industrijos vadovus“, kviesdamas toje svarbioje ir įtakingoje veiklos srityje „saugoti bendrąjį gėrį, laikytis tiesos, ginti individualų žmogaus orumą ir ugdyti pagarbą šeimai“ tuo nelengvų išbandymų šiai pagrindinei visuomenės ląstelei laikotarpiu.

Bažnyčia savo ruožtu, ypač per atitinkamas parapijų ir katalikiškų mokyklų programas, turi padėti tėvams ir auklėtojams bei pačios žiniasklaidos darbuotojams išsiugdyti etinius vertinimo kriterijus. „Bažnyčia visų pirma trokšta dalytis tokia žmogaus orumo vizija, kuri sudaro visokio vertingo žmogiškojo komunikavimo šerdį“, – patvirtina popiežius Benediktas XVI. Šiuo atžvilgiu pati katalikiška žiniasklaida turi ugdyti išskirtinį atsakomybės pavyzdį, tapdama žymeniu Bažnyčios pastoracinio efektyvumo visuomenės komunikavimo sferoje.

Bendradarbiai didžiojoje evangelizacijos misijoje

Apie tai popiežius Benediktas XVI kalbėjo gruodžio pabaigoje susitikęs su 160 italų katalikiškų laikraščių redaktoriais, kurie minėjo Italijos katalikų savaitraščių federacijos 40-ąsias metines. Ypač dabar, kai sekuliarizuotoje Vakarų civilizacijoje bandoma ištrinti krikščioniškąsias šaknis, katalikų periodiniai leidiniai turi ypatingą uždavinį „ugdyti viešąją nuomonę remdamiesi Evangelijos dvasia“, sakė Šventasis Tėvas. Jų uždavinys – ryžtingai tarnauti tiesai, kad gyvenimiškos situacijos būtų regimos ir vertinamos „Dievo akimis“.

Katalikiškas laikraštis savo medžiagose turi perduoti „tiesos ir vilties žinią, išryškindamas įvykius ir situacijas, kurios yra išgyvenamos pagal Evangeliją, kuriose triumfuoja gėris ir tiesa ir kuriose žmonės sunkiu darbu ir kūrybingumu audžia ir atnaujina savo bendruomenių gyvenimo audinį. Tai tuo labiau svarbu, nes didžiosios pasaulietinės žiniasklaidos priemonės vis labiau toliau „globalizuojasi“ ir todėl jos žinioms apie vietines tikinčiųjų bendruomenes beveik nelieka vietos. Taigi katalikiški diecezijų savaitraščiai gali būti teisėtai vadinami „žmonių laikraščiais“, kuriuose atspindimas lokalinis tikinčiųjų gyvenimas su būdingomis liaudies tradicijomis, kultūriniu brandumu bei miestų ir miestelių turimu religiniu paveldu.

Popiežius Benediktas XVI taip pat nurodo, jog katalikiškoje spaudoje turi būti atspindimos į šalies socialinį ir politinį gyvenimą įsitraukusių tikinčiųjų nuomonės. Taip gali būti inicijuotas dialogas ieškant sutarimo ir vienybės Evangelijos ir bendrojo gėrio tarnystėje. Tai tuo labiau aktualu, nes, įsivyravus dabartiniam pliuralizmui politiniuose sprendimuose, juose neretai nebejuntama katalikų kultūrinės diasporos įtakos.

Šventasis Tėvas linkėjo katalikiškų laikraščių redaktoriams „nuolatinio ir tvirto ryšio su Kristumi maldoje, Dievo žodžio klausyme ir intensyviame sakramentiniame gyvenime“, kas padėtų jų atsakingam uždavimui vykdyti. Katalikiškų laikraščių redaktoriai turi jaustis esantys „atsakingi ir aktyvūs bažnytinės bendruomenės nariai, esantys bendrystėje su savo ganytojais“. Jie nėra tik veikėjai, atliekantys „kažkokį darbą“, bet reikšmingi „bendradarbiai“ Bažnyčios didžiojoje evangelizacijos misijoje, pabrėžė popiežius Benediktas XVI, melsdamas katalikiškos žiniasklaidos darbuotojams Dievo Motinos ir jų dangiškojo globėjo šv. Pranciškaus Saleziečio užtarimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija