|
Dėl valstybinės kalbos vartojimo, vardų bei pavardžių rašymo
Kreipimasis į Prezidentą, Seimą, Ministrą Pirmininką,
švietimo ir mokslo ministrę
Jau XVI a. antrojoje pusėje Mikalojus Daukša, nurodydamas gimtosios kalbos reikšmę, ragino ją vartoti visose gyvenimo srityse. Tačiau nutautėję tautiečiai dažnai šio raginimo nepaisė, pasirinkdami iš svetur atkeliavusią iškilesnę kalbą, vartodami ją ir skatindami kitus ją vartoti savo valdose. Lietuvių kalba buvo slopinama bei darkoma mūsų kraštą okupavusių atėjūnų. Šiandien taip pat skaudu matyti jau pripažintos mūsų valstybinės kalbos dažną ignoravimą, jos nepaisymą. Pasižiūrėkime, kas dedasi Respublikos didžiuosiuose miestuose: parduotuvių ir kai kurių įstaigų iškabose vis retesni lietuviški užrašai, o jeigu kur nors jie dar yra tai dažnai parašyti mažomis raidėmis, kurias užgožia stambiu šriftu parašyti užsienio firmų pavadinimai ar mažai kam suprantami vietos dariniai. Praeivių ausis dažnai rėžia rusiška ar kita užsienietiška tarškalynė, vadinama muzika (pvz., vasaros metu Palangoje). Per Lietuvos televiziją ar radiją vėl skamba anglų kalba atliekamos dainos, net per šių metų Kovo 11-osios mūsų Nepriklausomybės atkūrimo dienos vakarą! Rodomuose filmuose taip pat ryškėja tendencija, neva turint tikslą mokyti kurios nors užsienio kalbos, neįgarsinti filmų lietuvių kalba, o tik pateikti vien lietuviškus užrašus, vadinamuosius titrus, kuriuos ne visi ir įskaito.
Pietryčių Lietuvoje Lietuvos žemėje pasitaiko atvirų toleruojamų išsišokimų prieš lietuvišką žodį, nelygiateisėmis paverčiamos lietuviškos mokyklos, Europos Sąjunga prisidengiant siūloma pakeisti Vardų ir pavardžių rašymo įstatymą, leidžiant dokumentuose vardus ir pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Dar labiau sunerimti privertė siūloma Valstybinės kalbos įstatymo pataisa, leidžianti įmonėse (kaip kažkada savo dvarų valdose) darbo kalbą vartoti nebūtinai lietuvių. Vadinasi, tokiose įmonėse, nors jose daugumą sudaro lietuviai, pvz., kaip Teo, Mažeikių nafta ir panašiose, dokumentacija, raštvedybos darbai, susirinkimai oficialiai galėtų būti rengiami ne lietuvių kalba. Tai tikras valstybinės kalbos pažeminimas, jos svarbos nepaisymas ir vartojimo susiaurinimas. Priėmus Valstybinės kalbos įstatymo siūlomą pataisą, tokiose įmonėse apskritai išnyktų lietuvių kalbos vartojimas, keldamas tikrą grėsmę jau pačiai valstybinei kalbai.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio suvažiavimo dalyviai ragina nepriimti Įstatymo pataisų, siaurinančių lietuvių kalbos vartojimą, menkinančių jos autoritetą. Raginame, kad parduotuvių reklaminės iškabos, nurodant jų darbo turinį, pirmučiausiai aiškiai būtų rašomos lietuvių kalba, kad per radiją ir televiziją daugiau skambėtų ne užsienietiškos, o lietuviškos dainos, kad nebūtų atsisakyta rodomus filmus įgarsinti lietuvių kalba, kad būtų laikomasi 1999 metų Konstitucinio Teismo sprendimo asmens vardus ir pavardes piliečių dokumentuose rašyti valstybine kalba, kad Pietryčių Lietuvoje būtų atkreipiamas dėmesys į ten gyvenančių lietuvių savitumo išlaikymą užkertant kelią jų pažeminimo ir ignoravimo procesui.
Vytautas Balsys,
LLKS štabo viršininkas, pirmininkavęs LLKS suvažiavimui
Parengė Zigmas Tamakauskas,
LLKS štabo narys
© 2007 XXI amžius
|