|
Priimti širdimi ir tikėjimu
Inesė RATNIKAITĖ
Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišiose 1987 metais sakė popiežius Jonas Paulius II. Lietuvoje kol kas tik karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, o arkivyskupas J.Matulaitis palaimintuoju. Išties žmonių atmintyje yra kur kas daugiau šventai gyvenusių, savo gyvenimą dėl meilės Viešpačiui aukojusių žmonių. Įvairiose Lietuvos vyskupijose užvesta nemažai beatifikacijos bylų. Šiaulių vyskupija rūpinasi Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės pakėlimu į altoriaus garbę. Kad žmonių mylėti ir šventais laikyti asmenys būtų paskelbti palaimintaisiais, šventaisiais, reikia ne tiek jau daug, tiesiog pasakoti apie jų gyvenimą bei tikėjimą nežinantiems, platinti pamaldumą, melstis, pranešti apie patirtas malones ir stebuklus.
Rengiami vakarai, skirti paminėti vieno ar kito Dievo tarno ar tarnaitės pamaldų gyvenimą; platinamos skrajutės, susitinkama su lektoriais. Šiauliuose gegužės 2 dienos vakaras buvo skirtas palaimintajam J.Matulaičiui atminti. Gegužės 8-sios popietę kalbėta apie Barborą Žagarietę.
Su palaimintuoju arkiv. J.Matulaičiu visuomenę supažindina jo įkurtos kongregacijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys. Šios kongregacijos sesuo Viktorija vedė susitikimo su šiauliečiais vakarą, kurio metu pristatyta trečioji kun. Stasio Ylos knygos Jurgis Matulaitis laida. Ypatingą nuotaiką kūrė Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis, vadovaujamas Rolandos Kalakauskienės.
Pristatydama palaimintąjį, s. Viktorija atkreipė dėmesį į prieštaringą J.Matulaičio gyvenimo kelią, kurį simbolizuoja ortopediniai prietaisai, vyskupo žiedas ir brevijorius. Pirmasis kančios simbolis. Jurgis anksti neteko tėvų, buvo prastai prižiūrimas brolio šeimoje, sirgo kaulų džiova, iškentė kelias skausmingas operacijas, o būdamas 33-ejų išgyveno mirties grėsmę. Vyskupo žiedas simbolizuoja garbę, patogumą, karjerą, prabangą: Jurgis buvo gabus studentas, mokslų daktaras, puikus teologas ir sociologas, mylėtas ir gerbtas kunigų seminarijos dėstytojas, Petrapilio dvasinės akademijos profesorius, katedros vedėjas, inspektorius, Vilniaus vyskupas, apaštalinis vizitatorius. Brevijorius atskleidžia, kodėl šventojo neįveikė nei negalia, nei patogumas. Kadangi tėvo Jurgio centras buvo Jėzus Kristus ir tas centras buvo stiprus, jis galėjo ir negalią peržengti, ir patogumui nepasiduoti, sakė s. Viktorija. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis prisiminė, kad seminarijoje jį sužavėjo dvi J.Matulaičio mintys: vienoje išsakytas arkivyskupo troškimas būti kaip skuduru Bažnyčioje, kad nors vienas jos kampelis būtų šviesesnis, o kita buvo tokia: Noriu sudegti kaip žvakė ant Dievo altoriaus.
Supažindinti su Barboros Žagarietės trumpu gyvenimu, maldingumu bei po mirties pasklidusiomis legendomis ėmėsi humanitarinių mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė. Gegužės 8-osios rytą daktarė vyko į Žagarę, lankėsi mokykloje, kur pasakojo moksleiviams apie Dievo tarnaitės Barboros gyvenimo kelią, jos gerumą, aukojimąsi dėl vargstančiųjų, po mirties vykusius stebuklus, šventumą, pamaldumą. Buvo paprašyta mokinių paklausinėti močiučių, senelių apie šią Dievo tarnaitę ir taip prisidėti prie medžiagos apie Barborą rinkimą.
Vėliau dr. A.Vasiliauskienė Šiaulių vyskupijos Katechetikos centre susitiko su tikybos mokytojais ir kitais šiauliečiais, susidomėjusiais XVII a. pradžioje gyvenusia Barbora Žagariete. Iš pradžių pristatyta kultūrinė to meto Lietuvos situacija. Gražiai susietas šv. Kazimiero bulės atvykimas į Lietuvą su Švč. Mergelės Marijos pasirodymu Šiluvoje. Spėjama, kad Barboros mama tikrai turėjo žinoti apie Mergelės Marijos pasirodymą vaikams, todėl ir dukrai skiepijo tvirtą tikėjimą, gėrio bei grožio sampratą.
Ši Dievo tarnaitė, anot daktarės, buvo mylima dėl rūpinimosi kitais, ypač vargšais ir ligoniais. Jos šventumo pamaldumas liaudyje perduodamas iš kartos į kartą. Ir šiandien prie Barboros karstelio, deja, tuščio, renkasi žmonės. Ypač daug ateina mokinių, prašančių padėti mokytis, išlaikyti egzaminus. Visada būna padėta gėlių. Aplink karstą matyti griovelis maldininkų keliais nutrintas akmuo.
Tiek vienas, tiek antras susitikimas baigėsi pokalbiais, pasakojimais apie patirtas malones, džiugesiu, kad šventumo kelias skirtas visiems. Tik ar daug pasiryžtančiųjų juo eiti?
Šiauliai
© 2007 XXI amžius
|