Mojava
Zimnickų sodyboje
Bronius VERTELKA
|
Užgesti Nibragalio kaimo
etnografiniam ansambliui neleidžia
(iš kairės) Petronėlė Kurulienė,
Miežiškių kultūros centro liaudies
kanklininkių ansamblio Sigutė
vadovė Vida Grikšelienė,
jos dukra Indrė
ir mama Stasė Burkauskienė
|
Dvyliktus metus rengiama Nibragalio kaimo mojava
tai grįžimas į savo praeitį, prie savo šaknų. Šį kartą ji vyko
ne paskutinį gegužės savaitgalį, kaip būdavo anksčiau, bet priešpaskutinį
to mėnesio šeštadienį.
Neleido iširti ansambliui
Atgaivinti tai, kas vykdavo senesniais laikais,
pavyko dabartinei Nevėžio bendruomenės namų vadovei Stasei Eigirdienei,
kilusiai iš Viešintų ir 40 metų gyvenančiai Limeikiuose. Atvykusi
į šį kraštą, jos šeimininkė buvo nibragalietė. Iš šios lūpų ir išgirdo
apie patį Nibragalio kaimą. Ten nesilankiusi žinojo, kas daro gerą
alų, kas turi gražų balsą, kieno darbščios rankos. Stasė sugebėjo
suburti Nibragalio kaimo etnografinį ansamblį, kuris išgarsėjo Lietuvoje.
Bet laikas retino ansamblietes. Iš vyresniųjų tebedainuoja seserys
Kuncytės Stasė Burkauskienė ir Petronėlė Kurulienė.
|
Palikimas
Daug laiko esame vieniši ir plakami likimo,
bet iš tiesų visi mes, žmonės, laikomės už rankų
Ivo Andrič
Gegužė barsto žiedlapius. Toks trumpas žydėjimo
metas! Ir gėlės, ir jaunystės... Stebiu nuostabų Viešpaties pasaulį
ir negaliu atsigėrėti jo grožiu, didybe, harmonija.
Kaip saulės spindulys pro tirštą ryto rūką išnyra
tolimų vaikystės, jaunystės dienų vaizdai.
Mus jau palieka karta, kurią su pagarba ir nostalgija
mename mes, dramatiškų pokario metų vaikai. Mes dar matėme ir randus
ant gimtosios žemės veido...
|